Romėnai perėmė daug graikų dievų ir jų istorijų, tačiau suteikė jiems savo vardus, papildė savybėmis ir pritaikė savo kultūrai. Nors dievai dažnai turėjo tą pačią paskirtį, jų charakteriai ir simboliai kartais gana skyrėsi.
Štai žymiausios dievų poros ir jų palyginimas:
Dzeusas → Jupiteris
Graikai: Dzeusas – dangaus ir dievų valdovas, žaibo ir tvarkos dievas. Buvo žinomas dėl savo jėgos, išminties ir… polinkio į daugybę meilės nuotykių.
Romėnai: Jupiteris turėjo panašias galias, bet romėnai jį labiau garbino kaip valstybės ir įstatymo sergėtoją. Jo asmeninis gyvenimas buvo mažiau pabrėžiamas nei graikų Dzeuso.
Panašumas: Abu laikyti visų dievų tėvais ir aukščiausia dangiška valdžia.
Skirtumas: Romėnų Jupiteris buvo rimtesnis ir labiau susijęs su Romos didybe nei su asmeniniais nuotykiais.
Hera → Junona
Graikai: Hera – santuokos, motinystės ir šeimos deivė. Dažnai vaizduota kaip pavydi Dzeuso žmonų ir meilužių persekiotoja.
Romėnai: Junona turėjo tas pačias pareigas, bet romėnai ją taip pat laikė valstybės gynėja ir karalių globėja.
Panašumas: Abi simbolizavo santuoką ir šeimos ryšius.
Skirtumas: Junonos charakteris buvo mažiau pavydus ir daugiau susijęs su politine galia.
Poseidonas → Neptūnas
Graikai: Poseidonas – jūrų dievas, žinomas dėl savo valdingumo, rūstumo ir gebėjimo sukelti žemės drebėjimus.
Romėnai: Neptūnas taip pat valdė jūras, bet jam romėnai priskyrė ramesnį, karališkesnį charakterį, susietą su arklių lenktynėmis ir jūrų laivyba.
Panašumas: Abu buvo jūrų viešpačiai.
Skirtumas: Neptūnas Romoje turėjo šiek tiek taikesnį įvaizdį.
Hadas → Plutonas
Graikai: Hadas – požemio ir mirusiųjų pasaulio dievas. Žinomas kaip griežtas, bet teisingas, nedalyvaujantis dievų intrigose.
Romėnai: Plutonas buvo tas pats požemio dievas, bet romėnai labiau akcentavo jo turtų – požeminių lobynų – valdžią.
Panašumas: Abu valdė mirusiųjų karalystę.
Skirtumas: Plutonas simbolizavo ir turto šaltinį, ne tik mirtį.
Afroditė → Venera
Graikai: Afroditė – meilės, grožio ir vaisingumo deivė. Mito apie jos gimimą iš jūros putų žino beveik kiekvienas.
Romėnai: Venera perėmė Afroditės grožį ir meilės galią, bet taip pat tapo Romos globėja, protėve per Enėją.
Panašumas: Abu simbolizavo meilę ir grožį.
Skirtumas: Venera buvo daugiau susieta su Romos didybe ir tautos likimu.
Aresas → Marsas
Graikai: Aresas – karo dievas, žinomas kaip žiaurus, chaotiškas ir nelabai mėgiamas kitų dievų.
Romėnai: Marsas buvo ne tik karo, bet ir derlingumo bei taikos dievas, laikomas vienu svarbiausių valstybės globėjų.
Panašumas: Abu susiję su karu.
Skirtumas: Marsas Romoje buvo gerbiamas kaip tautos gynėjas, o Aresas dažniau vaizduotas kaip smurto ir agresijos simbolis.
Artemidė → Diana
Graikai: Artemidė – medžioklės, nekaltybės ir laukinės gamtos deivė.
Romėnai: Diana turėjo tuos pačius bruožus, bet dar tapo mėnulio deivės atitikmeniu.
Panašumas: Abi gynė gamtą ir nekaltybę.
Skirtumas: Diana Romoje buvo artimesnė paprastų žmonių ir vergų globėja.
Hermis → Merkurijus
Graikai: Hermis – dievų pasiuntinys, prekybos ir keliautojų globėjas, taip pat vagių ir apgavikų dievas.
Romėnai: Merkurijus perėmė visas Hermio funkcijas, bet buvo labiau siejamas su prekybos klestėjimu.
Panašumas: Abu – keliautojų ir prekybininkų dievai.
Skirtumas: Merkurijus turėjo stipresnį ryšį su ekonomika ir verslu.
Hefestas → Vulkanas
Graikai: Hefestas – ugnies ir kalvystės dievas, žinomas dėl savo kūrybingumo ir fizinės negalios.
Romėnai: Vulkanas taip pat valdė ugnį, bet romėnai jį labiau siejo su ugnikalnių galia ir baime.
Panašumas: Abu meistrai, dievų kalviai.
Skirtumas: Vulkanas simbolizavo destruktyviąją ugnies pusę.
Atenė → Minerva
Graikai: Atenė – išminties, karo strategijos ir amatų deivė.
Romėnai: Minerva išlaikė tas pačias funkcijas, bet romėnai pabrėžė jos ryšį su menais ir mokslais.
Panašumas: Abi išminties ir strategijos globėjos.
Skirtumas: Minerva buvo labiau susieta su mokslu ir menais.
Graikų dievai vaizduoti kaip emocingi, net kaprizingi, su žmogiškomis silpnybėmis. Romėnai tuos pačius dievus pritaikė savo visuomenei – rimtesnei, drausmingesnei, valstybei ir įstatymams skiriančiai daug dėmesio.
Todėl nors vardai ir istorijos buvo panašios, graikų dievai vaizdavo žmogaus prigimtį, o romėnų dievai – valstybės idealus.