Doktrina ir sandoros

„Doktrina ir Sandoros“ (The Doctrine and Covenants) yra vienas iš keturių kanoninių Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios (LDS, dažnai vadinamos mormonais) šventraščių, greta Mormono Knygos, Didžios vertės perlų ir Biblijos. Šis tekstas yra apreiškimų, gautų daugiausia Josepho Smitho, LDS bažnyčios įkūrėjo, rinkinys, apimantis laikotarpį nuo 1823 iki 1844 m. Knyga taip pat apima keletą vėlesnių apreiškimų, gautų kitų bažnyčios vadovų, iki 1978 m.

„Doktrina ir Sandoros“ nėra naratyvinė istorija ar filosofinis traktatas, o veikiau chronologinis apreiškimų, nurodymų ir dieviškų įsakymų rinkinys, skirtas vadovauti bažnyčiai ir jos nariams. Tekstas pavadintas „Doktrina ir Sandoros“, nes jame derinami doktrininiai mokymai (pvz., apie Dievo prigimtį, išganymą) ir sandoros (abipusiai įsipareigojimai tarp Dievo ir Jo tautos). Knyga atspindi LDS tikėjimą, kad Dievas ir toliau kalba per pranašus šiuolaikinėje epochoje, o apreiškimai yra „atviras kanonas“, galintis būti papildomas.

Pirmasis leidimas, vadintas Book of Commandments, buvo išleistas 1833 m., tačiau dėl spaustuvės sunaikinimo jis liko nebaigtas. 1835 m. buvo paskelbtas išplėstas leidimas pavadinimu Doctrine and Covenants, kuris buvo nuolat atnaujinamas, įtraukiant naujus apreiškimus ir pašalinant pasenusius skyrius, tokius kaip „Lekcijos apie tikėjimą“. Dabartinis standartinis leidimas (2013 m.) susideda iš 138 skyrių, dviejų oficialių deklaracijų ir įvado.

„Doktrina ir Sandoros“ apima apreiškimus, gautus XIX a. pradžioje, per Antrąjį Didįjį Pabudimą JAV, kai Josephas Smithas teigė gavęs dieviškus nurodymus kurti „atstatytą“ Kristaus bažnyčią. Dauguma apreiškimų buvo duoti konkrečiomis progomis, atsakant į klausimus ar sprendžiant bažnyčios organizacijos, doktrinos ar narių iššūkius. Tekstas atspindi LDS bažnyčios formavimosi laikotarpį Ohajuje, Misūryje, Ilinojuje ir Jutoje, įskaitant persekiojimus, migracijas ir teologinius pokyčius.

Struktūriškai knyga suskirstyta į sunumeruotus skyrius, kiekvienas paprastai pradedamas istoriniu kontekstu (pvz., data, vieta, gavėjas) ir Dievo žodžiais, dažnai perteikiamais pirmuoju asmeniu („Taip sako Viešpats“). Skyriai skiriasi ilgiu ir turiniu – nuo trumpų nurodymų iki išsamių doktrininių traktatų. Svarbūs skyriai apima:

  1. 1 skyrius: Įvadas, skelbiantis, kad tai Dievo balsas, kviečiantis visus žmones paklusti.
  2. 76 skyrius: „Dangaus vizija“, aprašanti tris šlovės karalystes (dangaus, žemės ir telestinę) ir žmogaus amžinąjį likimą.
  3. 89 skyrius: „Išminties žodis“, sveikatos ir mitybos kodeksas, draudžiantis tabaką, alkoholį ir kitas medžiagas.
  4. 132 skyrius: Apreiškimas apie „naująją ir amžinąją sandorą“, įskaitant daugpatystę (vėliau atšauktą).
  5. Oficialios deklaracijos: 1890 m. deklaracija, nutraukianti daugpatystę, ir 1978 m. deklaracija, leidžianti visų rasių vyrams tapti kunigais.

Apreiškimai dažnai adresuoti konkretiems asmenims (pvz., Oliveriui Cowdery, Sidney Rigdonui) arba visai bažnyčiai, tačiau jų mokymai laikomi visuotiniais. Tekstas parašytas XIX a. amerikietiška anglų kalba, su Biblijai būdinga iškilminga intonacija.

„Doktrina ir Sandoros“ yra pagrindinis LDS doktrinos šaltinis, formuojantis bažnyčios teologiją, organizaciją ir gyvenimo būdą. Pagrindinės temos:

  1. Atvirasis apreiškimas: Knyga pabrėžia, kad Dievas kalba per pranašus šiuolaikiniame pasaulyje, o apreiškimai yra tęstiniai, o ne ribojami Biblijos laikų.
  2. Amžinoji progresija: Žmonės turi potencialą tapti dieviškais, kaip aprašyta 76 skyriuje, kur išdėstytos šlovės karalystės.
  3. Sandoros: Dievas sudaro sandoras su savo tauta, reikalaujančias paklusnumo mainais už palaiminimus, pvz., amžinąjį gyvenimą.
  4. Bažnyčios organizacija: Apreiškimai nustato kunigystės struktūrą, šventyklų ritualus, misionierišką veiklą ir bendruomenės valdymą.
  5. Eschatologija: Tekste aptariami paskutiniųjų dienų ženklai, Siono (Naujosios Jeruzalės) kūrimas ir Kristaus antrasis atėjimas.

Knygos reikšmė slypi jos gebėjime pateikti konkrečius nurodymus besikuriančiai bažnyčiai, kartu formuojant unikalią teologiją, kuri skiriasi nuo tradicinės krikščionybės. Pavyzdžiui, LDS doktrina apie materialų Dievo kūną, amžinąją santuoką ir šventyklų apeigas kyla iš šio teksto. Tačiau knyga taip pat sukėlė diskusijų dėl istorinių kontraversijų, tokių kaip daugpatystė (132 skyrius), kuri buvo praktikuojama iki 1890 m., ir rasinių apribojimų kunigystėje, panaikintų 1978 m.

Citatos iš „Doktrinos ir Sandorų“

Žemiau pateikiamos kelios svarbios citatos, atspindinčios teksto esmę (remiantis 2013 m. LDS leidimu, anglų kalba):

  1. 1:30 (Apie bažnyčios įsteigimą) „Ir taip pat tie, kuriuos šie įsakymai buvo duoti, galėjo turėti galią padėti šios bažnyčios pamatus ir iškelti ją iš nežinios ir tamsos, vienintelę tikrą ir gyvą bažnyčią visoje žemėje, su kuria aš, Viešpats, esu labai patenkintas.“
    Ši citata pabrėžia LDS tikėjimą, kad jų bažnyčia yra vienintelė Dievo patvirtinta.
  2. 76:22–24 (Apie dangaus šlovę) „Ir dabar, po daugelio liudijimų, kurie buvo duoti apie jį, tai yra paskutinis liudijimas, kurį mes duodame apie jį: Kad jis gyvena! Nes mes matėme jį, net dešinėje Dievo rankoje; ir girdėjome balsą, liudijantį, kad jis yra Viengimtis Tėvo – Kad per jį, ir iš jo, ir per jį pasauliai yra ir buvo sukurti, ir jų gyventojai yra gimę sūnūs ir dukros Dievui.“
    Ši eilutė aprašo Josepho Smitho ir Sidney Rigdon viziją apie Jėzų Kristų ir dangaus karalystes.
  3. 89:5–7 (Išminties žodis) „Taip sako Viešpats: Vynas, stiprūs gėrimai ir tabakas nėra geri žmogui, taip pat karšti gėrimai nėra geri jūsų pilvui; tačiau jie gali būti naudojami kaip vaistažolės ar vaistai.“
    Ši citata nustato LDS sveikatos kodeksą, draudžiantį alkoholį, tabaką, kavą ir arbatą.
  4. 132:19–20 (Apie amžinąją santuoką) „Ir vėl, iš tiesų sakau jums, jei vyras veda žmoną pagal mano žodį, kuris yra mano įstatymas, ir jie yra užantspauduoti Šventosios Dvasios pažadu, pagal mano paskyrimą, … jų šlovė bus pilnatvė ir tęsinys amžinai ir per amžius.“
    Ši eilutė pristato amžinosios santuokos doktriną, praktikuojamą LDS šventyklose.
  5. Oficiali deklaracija 1 (1890 m., apie daugpatystę) „Aš, Wilford Woodruff, kaip Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios prezidentas, viešai pareiškiu, kad mano patarimas bažnyčiai yra nutraukti bet kokias santuokas, draudžiamas šalies, kurioje gyvename, įstatymų.“
    Ši deklaracija pažymėjo daugpatystės praktikos pabaigą LDS bažnyčioje.

Palyginimai su kitais kūriniais

„Doktrina ir Sandoros“ turi tam tikrų panašumų su kitais religiniais tekstais, tačiau jos kontekstas yra unikalus:

  • Didžios vertės perlai: Abu tekstai kilę iš Josepho Smitho apreiškimų, tačiau „Doktrina ir Sandoros“ labiau orientuota į praktinius nurodymus ir bažnyčios organizaciją, o „Didžios vertės perlai“ – į kosmologiją ir istoriją.
  • Bhagavadgita: Kaip ir Bhagavadgita, „Doktrina ir Sandoros“ perteikia dieviškus nurodymus, tačiau skiriasi savo monoteistiniu krikščionišku kontekstu ir istorine specifika.
  • Dhammapada: Budizmo tekstas siūlo universalius etinius principus, o „Doktrina ir Sandoros“ yra labai specifinė, susijusi su LDS bažnyčios formavimusi.
  • Avestos komentarai (Zend Avesta): Abu tekstai perteikia pranašiškus apreiškimus, tačiau „Doktrina ir Sandoros“ yra modernesnė ir orientuota į XIX a. krikščionišką atgimimą.

Kodėl verta skaityti?

„Doktrina ir Sandoros“ yra būtinas norint suprasti Pastarųjų Dienų Šventųjų teologiją, istoriją ir praktiką. Jis siūlo:

  • Įžvalgas į XIX a. religinį atgimimą ir Josepho Smitho, kaip modernaus pranašo, vaidmenį.
  • Unikalią krikščionišką perspektyvą, pabrėžiančią tęstinį apreiškimą ir amžinąją progresiją.
  • Praktinius nurodymus, tokius kaip „Išminties žodis“, kurie formuoja LDS gyvenimo būdą.
  • Istorinį kontekstą apie LDS bažnyčios iššūkius ir plėtrą.

Kritikai gali kelti klausimų dėl apreiškimų autentiškumo ar istorinių kontraversijų, tokių kaip daugpatystė, tačiau LDS tikintieji laiko tekstą dieviškai įkvėptu. Nepriklausomai nuo perspektyvos, „Doktrina ir Sandoros“ yra reikšmingas religinės literatūros kūrinys, atspindintis XIX a. Amerikos religinį kraštovaizdį ir unikalią teologinę viziją.