Chanuka

Chanuka – tai žydų šviesos šventė, dažnai pasaulietinėje kultūroje vadinama „žydiškomis Kalėdomis“, nors savo prigimtimi ir kilme ji su Kalėdomis nesusijusi. Chanuka minima aštuonias dienas žiemos laikotarpiu, prasidedant 25-ąją Kislevo mėnesio dieną (pagal hebrajišką kalendorių), paprastai tai būna lapkričio–gruodžio mėnesiais. Šventė primena apie istorinį žydų sukilimą prieš graikų okupaciją ir stebuklą, kai vos vienos dienos … [Skaityti toliau…]

Purimas

Purimas – tai viena iš spalvingiausių ir linksmiausių žydų švenčių, švenčiama kaip triukšminga, džiugi pergalės prieš blogį šventė, primenanti seną, bet iki šiol aktualią tiesą: kai atrodo, kad viskas pasmerkta – viskas gali apsiversti. Purimo šventė kyla iš Esteros knygos, esančios Senajame Testamente (Tanache). Istorija vyksta Persijos imperijoje, valdant karaliui Achašverui (tapatinamam su Kserksu I, … [Skaityti toliau…]

Lietuviškas religinis kalendorius, šventės

Svarbiausios datos ir jų prasmės Šis kalendorius padeda ne tik sekti datas, bet ir suprasti jų dvasinę prasmę – kodėl viena diena kviečia tylai, o kita – šventimui. Čia pateiktos pagrindinės šventės, kurias mini Katalikų Bažnyčia Lietuvoje, kartu su trumpais paaiškinimais, kuo jos svarbios kiekvienam tikinčiajam ar besidominčiam tradicijomis. Sausis Sausio 1 d. – Švč. … [Skaityti toliau…]

Pirmųjų vaisių diena

Pirmųjų vaisių diena, minima Senajame Testamente (Kunigų 23:15–16, Įstatymo pakartojimas 16:9), yra biblinė šventė, glaudžiai susijusi su Šavuot (Savaičių švente) ir Omer skaičiavimu. Ši šventė, kartais vadinama tiesiog Šavuot dalimi, švenčia pirmųjų derliaus vaisių ir kviečių aukojimą Dievui, išreiškiant dėkingumą už Jo aprūpinimą. Ji taip pat turi dvasinę reikšmę, simbolizuodama izraelitų priklausomybę nuo Dievo ir … [Skaityti toliau…]

Šavuot šventė

Šavuot, hebrajiškai reiškiantis „savaites“, yra viena iš trijų pagrindinių žydų piligrimystės švenčių, švenčiama pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje. Ši šventė, dar vadinama „Savaičių švente“ arba „Sekminėmis“, turi dvejopą reikšmę: ji mini Toros (Dievo Įstatymo) davimą izraelitams prie Sinajaus kalno ir švenčia javų derliaus pradžią senovės Izraelyje. Šavuot yra biblinė šventė, minima pagal Toros nurodymus (Išėjimo … [Skaityti toliau…]

Neraugintos duonos savaitė

Neraugintos duonos savaitė, hebrajiškai vadinama Chag HaMatzot, yra svarbi žydų religinė šventė, glaudžiai susijusi su Pascha (Pesach). Ši savaitė, trunkanti septynias dienas Izraelyje (arba aštuonias diasporoje), minima pavasarį ir pabrėžia izraelitų išvadavimą iš Egipto vergovės. Jos pagrindinis simbolis – nerauginta duona, vadinama maca, kuri primena skubų tautos išėjimą iš Egipto. Neraugintos duonos savaitė yra biblinė … [Skaityti toliau…]

Žydų Pascha (Pesach)

Žydų Pascha, hebrajiškai vadinama Pesach, yra viena svarbiausių ir seniausių žydų religinių švenčių, švenčiama pavasarį. Ji mena izraelitų išvadavimą iš Egipto vergovės, kaip aprašyta Senojo Testamento Išėjimo knygoje. Ši šventė yra religinė ir kultūrinė, jungianti žydų bendruomenes visame pasaulyje. Pascha (Pesach) hebrajų kalboje reiškia „praėjimą pro šalį“ arba „perėjimą“. Šis pavadinimas rodo pagrindinį šventės įvykį … [Skaityti toliau…]

Dievo Gailestingumo sekmadienis

Dievo Gailestingumo sekmadienis švenčiamas pirmąjį sekmadienį po Velykų, ir tai nėra tik dar viena data liturginiame kalendoriuje – tai gilus kvietimas pasitikėti Dievo meile, net jei žmogus nešasi daug skausmo, nuodėmių ar abejonių. Ši šventė kviečia į pačią Evangelijos šerdį – į Gailestingumą, kuris stipresnis už baimę, silpnumą ir net mirtį. Šios šventės idėja kilo … [Skaityti toliau…]

Maldos už krikščionių vienybę savaitė

Kiekvienais metais sausio 18–25 dienomis Šiaurės pusrutulyje tikintieji kviečiami susitelkti į ypatingą dvasinį kvietimą – melstis už krikščionių vienybę. Ši savaitė nėra tiesiog kalendoriaus įrašas. Ji – priminimas, kad krikščionybė, nors ir išsiskleidusi į daugybę konfesijų, vis dar kviečiama būti viena Kristaus Kūne. Mintis paskirti tam atskirą savaitę kilo dar XX a. pradžioje – 1908 … [Skaityti toliau…]

Budistų religinis kalendorius, šventės

Budistų religinis kalendorius apima pagrindines šventes, minimas skirtingose budizmo tradicijose: theravāda (Pietryčių Azija), mahāyāna (Kinija, Korėja, Japonija) ir vajrayāna (Tibetas). Kadangi budizmas neturi vieno bendro liturginio metų ciklo, šventės čia pateiktos pagal Grigaliaus kalendorių, kaip jos dažniausiai švenčiamos pasaulyje. Įtrauktos tiek visuotinės datos, kaip Vesak ar Bodhi diena, tiek regioninės tradicijos, kaip Obon Japonijoje ar … [Skaityti toliau…]