Želva 1586 m. dovanota Vilniaus jėzuitų kolegijai. Jėzuitai 1753 m. pastatė bažnyčią, kuri 1755 m. sudegė. Bažnyčios metrikų knygos buvo išlikusios nuo 1778 m. 1849 m. Želva prijungta prie Telšių (Žemaičių), 1926 m. – prie Kaišiadorių vyskupijų. 1881 m. bažnyčia sudegė. Atstatyta ir baigiama įrengti bažnyčia 1887 m. vėl sudegė. Kunigas Antanas Stapulionis su parapijiečiais 1892 m. pastatė dabartinę medinę. Senosios bažnyčios medžiaga buvo parduota Žemaitkiemio katalikams. Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai.
1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Apie 1922 m. įsteigta parapija. 1932 m. klebonas Stanislovas Švėgžda bažnyčią perdažė. 1953–1954 m. kunigas Jonas Mintaučkis su parapijiečiais ją atnaujino. Klebonas Pranas Cibulskas 1949 m. areštuotas ir ištremtas. Po 10 m. grįžo į Lietuvą invalidas. Nuo 1968 m. iki mirties klebonavo Jonas Tomkus (1924–1989; palaidotas šventoriuje).
Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios istorija – tai tikėjimo ir atkaklumo liudijimas. Trys gaisrai, sunaikinę ankstesnius pastatus, negesino parapijiečių tikėjimo ugnies. Kiekvienas gaisras buvo tarsi išbandymas, po kurio bendruomenė atgimė stipresnė, statydama naują šventovę. Tai primena Biblijos žodžius iš Psalmyno: „Aš pakėliau akis į kalnus – iš kur ateis man pagalba? Mano pagalba ateina iš Viešpaties, kuris padarė dangų ir žemę.“ (Ps 121, 1-2). Kunigas Antanas Stapulionis, vadovavęs bažnyčios statybai po 1887 m. gaisro, buvo tikras dvasinis lyderis, suvienijęs parapijiečius bendram tikslui. Jono Garalevičiaus vargonai, skambantys bažnyčioje, ne tik puošia šventovę, bet ir simbolizuoja dvasinį grožį bei harmoniją. Lietuvių katalikų blaivybės draugijos veikla bažnyčioje liudija apie parapijiečių siekį gyventi pagal krikščioniškas vertybes, siekiant dorovingumo ir blaivybės. Bažnyčios istorija yra ne tik architektūros paminklas, bet ir gyvas tikėjimo liudijimas, atspindintis bendruomenės ryšį su Dievu ir vienas su kitu. Ši istorija byloja apie atkaklumą, viltį ir tikėjimą, kurie leidžia įveikti visas kliūtis ir atstatyti tai, kas buvo prarasta. Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia – tai ne tik pastatas, bet ir gyva bendruomenės maldos ir tikėjimo vieta, kurioje skamba Dievo žodis ir kurioje meldžiamasi už parapijiečius ir visą pasaulį. Ši istorija yra įkvepiantis pavyzdys, kaip tikėjimas gali įveikti visas kliūtis.