Auguste Comte, pilnu vardu Isidore Auguste Marie François Xavier Comte, – prancūzų filosofas, laikomas pozityvizmo įkūrėju ir sociologijos kaip mokslo pradininku. Gimė 1798 metų sausio 19 dieną Monpeljė, Prancūzijoje, mirė 1857 metų rugsėjo 5 dieną Paryžiuje nuo skrandžio vėžio. Jo idėjos kilo iš Prancūzijos revoliucijos chaoso laikų, kai ieškota naujos tvarkos, remiantis mokslu, o ne religija ar metafizika.
Comte augo katalikiškoje monarchistų šeimoje, bet greitai atsisakė religijos ir tapo respublikonu. 1814 metais įstojo į Paryžiaus politechnikos mokyklą, bet po dvejų metų ją paliko dėl politinių neramumų. 1817–1824 metais dirbo sekretoriumi pas Henri de Saint-Simoną, kurio idėjos apie visuomenės mokslą stipriai paveikė Comte’ą – nors vėliau jie išsiskyrė.
1826 metais Comte pradėjo privačias paskaitas apie pozityviąją filosofiją, bet patyrė nervinį sutrikimą ir buvo gydomas. Nepaisant to, tęsė darbą. Vedė Caroline Massin, bet santuoka buvo nelaiminga. Vėliau didelę įtaką jam darė Clotilde de Vaux – jos mirtis 1846 metais paskatino kurti „žmonijos religiją”. Comte gyveno kukliai, vertėsi dėstymu ir rėmėjų parama, tarp jų – John Stuart Mill. Jo vėlyvieji metai buvo skirti praktiniam pozityvizmo taikymui, įskaitant sekuliarią religiją su savo ritualais.
Pagrindinės idėjos
Comte sukūrė trijų stadijų dėsnį: žmonijos mąstymas evoliucionuoja per teologinę stadiją (paaiškinimai dievais), metafizinę (abstrakčios jėgos) ir pozityviąją (moksliniai faktai ir dėsniai). Pozityvizmas teigia, kad tikras žinojimas remiasi stebėjimais ir empirija, o sociologija – aukščiausias mokslas, galintis tvarkyti visuomenę. Vėliau Comte plėtojo „žmonijos religiją” – be Dievo, bet su žmonija kaip garbinimo objektu, ritualais ir šventaisiais (pvz., mokslininkais).
Kūriniai
Comte rašė daug, bet pagrindiniai:
- „Teigiamosios filosofijos kursas” (Cours de philosophie positive, 1830–1842, 6 tomai) – čia išdėstytas pozityvizmas ir mokslų klasifikacija.
- „Teigiamosios politikos sistema” (Système de politique positive, 1851–1854, 4 tomai) – praktinis taikymas, sociologija ir religija.
- Ankstyvieji raštai (1820–1829) – įtaka iš Saint-Simono.
- „Subjektyvioji sintezė” (La Synthèse Subjective, 1856) – tik pirmas tomas.
Jo darbai paveikė ne tik Prancūziją, bet ir Lotynų Ameriką, Braziliją (ten pozityvizmas tapo valstybine ideologija). Comte matė pasaulį kaip pereinantį prie mokslo valdomos tvarkos, kur emocijos ir protas susijungia visuomenės labui. Jo mintys padėjo pagrindą moderniai sociologijai, nors vėlyvoji „religija” daug kam atrodė keista.