Evangelijoje pagal Morkų dažnai pastebima, kad apaštalai lėtai suvokia tikrąją Jėzaus tapatybę ir Jo misijos reikšmę. Morkaus Evangelijoje apaštalai dažnai atrodo sumišę, nesupranta Jėzaus žodžių ar stebuklų, ir jiems prireikia laiko, kol pradeda suprasti, kas Jėzus iš tikrųjų yra. Šis lėtumas nėra vien tik atsitiktinis, bet yra reikšminga tema, kuri parodo tiek jų žmogiškumą, tiek poreikį tikėjimui ir dieviškam apreiškimui, kad jie galėtų pilnai suvokti Jėzaus tapatybę.
Keletas pavyzdžių iš Evangelijos pagal Morkų:
1. Audros nuraminimas (Morkaus 4:35–41)
Kai Jėzus su mokiniais buvo valtyje, kilo audra, ir mokiniai bijojo, kad nuskęs. Jėzus nuramino audrą, bet mokiniai buvo labai nustebę ir sakė:
„Kas jis toks, kad net vėjas ir jūra jo klauso?“ (Morkaus 4:41)
Tai rodo, kad net po stebuklų jie dar nesuprato, kad Jėzus turi dievišką valdžią.
2. Duonos padauginimo stebuklas (Morkaus 6:30–44; Morkaus 8:1–10)
Jėzus du kartus padaugina duoną ir pamaitina tūkstančius žmonių. Po šių stebuklų mokiniai vis dar nesupranta, kokia didelė Jėzaus galia. Kai vėliau jiems vėl pritrūksta duonos valtyje, jie susirūpina, nors Jėzus jau parodė, kad gali padauginti maistą:
„Ar dar nesuprantate ir neįžvelgiate? Ar dar širdis jūsų neatbuko?“ (Morkaus 8:17)
Jėzus priekaištauja mokiniams už tai, kad po visų stebuklų jie vis dar nesuvokia Jo galios.
3. Jėzaus vaikščiojimas vandeniu (Morkaus 6:45–52)
Kai Jėzus vaikščiojo vandeniu, mokiniai išsigando, nes manė, kad mato šmėklą. Evangelija aiškiai sako, kad jie nesuprato:
„Nes jie dar nebuvo supratę duonos padauginimo reikšmės: jų širdys buvo užkietėjusios.“ (Morkaus 6:52)
Mokiniai nesugebėjo susieti Jėzaus stebuklų su Jo dieviška tapatybe.
4. Petro išpažinimas ir mokinių nesupratimas (Morkaus 8:27–33)
Petro išpažinimas, kad Jėzus yra Mesijas, yra reikšmingas lūžis. Tačiau net ir po šio išpažinimo mokiniai nesupranta, ką reiškia Jėzaus mesijiškumas. Kai Jėzus pranašauja apie savo kančią ir mirtį, Petras Jį sudrausmina, nes jis nesupranta, kad Mesijas turi kentėti ir mirti. Jėzus atkirto Petrui:
„Eik šalin, šėtone! Tu galvoji ne Dievo, o žmonių mintimis.“ (Morkaus 8:33)
Tai rodo, kad net ir po išpažinimo mokiniai ne iki galo suprato Jėzaus misiją.
5. Mokinių nesugebėjimas suprasti Jėzaus pranašysčių apie Jo mirtį ir prisikėlimą (Morkaus 9:30–32)
Kai Jėzus kalbėjo apie savo būsimą kančią, mirtį ir prisikėlimą, mokiniai to nesuprato, bet bijojo klausti:
„Bet mokiniai nesuprato tų žodžių ir bijojo klausti.“ (Morkaus 9:32)
Šis nesupratimas tęsiasi net iki Jėzaus mirties ir prisikėlimo. Tik po prisikėlimo mokiniai pamažu pradeda suprasti Jo misijos visumą.
Dvasinė ir teologinė prasmė
Apaštalų lėtumas suprasti Jėzaus tapatybę ir misiją Morkaus Evangelijoje turi gilią prasmę. Tai atspindi žmonių ribotumą ir poreikį Dievo apreiškimui bei malonei, kad jie galėtų pilnai suvokti dvasines tiesas. Taip pat mokinių lėtas supratimas gali būti skirtas skaitytojams kaip pamoka – tikėjimas ir tikras supratimas reikalauja kantrybės, laiko ir atviro širdies pasirengimo.
Morkaus Evangelija rodo, kad net tie, kurie buvo arti Jėzaus, turėjo savo abejonių ir nesupratimą. Tai skatina mus suprasti, kad tikėjimo kelias gali būti lėtas ir sudėtingas, tačiau Dievo malonė ir apreiškimas galų gale atveria tiesą tiems, kurie yra atkaklūs.