Al-Mulk yra 67-oji Korano sura, viena iš mekiečių apreiškimų, turinti 30 ajatų. Pavadinimas „Al-Mulk“ reiškia „Karalystė“ arba „Valdžia“. Ji dar vadinama „Tabārak alladhī“ pagal pirmuosius žodžius („Palaimintas Tas, kurio rankose yra karalystė“). Sura laikoma ypatinga, nes joje glaustai apibūdinama Dievo valdžia visatai, Jo kūrinijos tvarka ir žmogaus atsakomybė prieš Viešpatį.
Tradicijoje ši sura priskiriama ankstyvajam Mekos laikotarpiui, kai musulmonams dar buvo labai svarbu išmokti pasitikėti Dievo galia ir Jo globa. Joje išryškinama, kad vien Dievas valdo gyvybę ir mirtį, kad išbandytų, kuris žmogus geriau elgsis. Šis motyvas rodo, kad žemiškas gyvenimas yra tik išmėginimas, o tikrasis atpildas laukia pomirtiniame pasaulyje.
Vienas iš pagrindinių suros akcentų – Dievo kūrinija. Danguje sukurti sluoksniai, žvaigždės, kurios saugo nuo demonų, ir tvarka visatoje tampa įrodymais, kad visa yra išmintingai sutvarkyta. Žmonės kviečiami pakelti akis į dangų ir pagalvoti, ar mato kokį nors trūkumą kūrinyje. Tokia refleksija veda prie išvados, kad visa, kas egzistuoja, yra tobula Dievo kūrinija.
Kita svarbi tema – bausmė tiems, kurie neigia pranašą ir žinią. Koranas vaizduoja pragarą, kuris alsuoja įniršiu, beveik sprogsta iš pykčio, o jo sargai klausia: „Ar pas jus neatėjo perspėtojas?“ Jie atsako: „Taip, bet mes neigėme.“ Tokia scena pabrėžia atsakomybę už žinios atmetimą. Priešingai, tikintiesiems pažadama atleidimo ir didi dovana – jie bus pasitikėję Dievu, kurio galia išgelbėja ir šio, ir anapusio gyvenimo pavojų.
Sura taip pat pabrėžia žmogaus priklausomybę nuo Dievo kasdienėje egzistencijoje. Žemė sukurta kaip patogi buveinė, bet jei ji imtų drebėti ar jei dangaus vanduo būtų sulaikytas, niekas, išskyrus Dievą, negalėtų suteikti gyvybei palaikymo. Tokie klausimai yra retoriniai, bet jie padeda suprasti, kad žmogaus saugumas priklauso tik nuo Aukščiausiojo.
Islamo tradicijoje Al-Mulk laikoma viena iš labiausiai rekomenduojamų recituoti surų. Yra hadisas, kad pranašas Mahometas sakė: „Yra sura Korane, turinti trisdešimt ajatų, kuri užtars savo recituotoją, kol jam bus atleista – tai yra „Tabārak alladhī bi-yadihi al-mulk“.“ Dėl to musulmonai dažnai recituoja ją prieš miegą, kaip apsaugą nuo kapo kančių ir kaip užtarimą Anapus.
Ši sura turi didelę dvasinę reikšmę: ji primena apie Dievo didybę, moko nuolankumo, atveria žmogui kūrinijos stebuklą ir įpareigoja sąmoningai gyventi, suvokiant gyvenimą kaip išbandymą. Ji jungia kosmologinę viziją su asmeniniu tikėjimu, todėl yra tiek gili teologiškai, tiek praktiška kasdienėje maldoje.
Al-Mulk
1
„Palaimintas Tas, kurio rankose yra karalystė, ir Jis turi galybę viskam.“
Dievui priklauso visa valdžia ir galia.
2
„Tas, kuris sukūrė mirtį ir gyvybę, kad išbandytų jus, kuris iš jūsų geriau elgsis. Jis yra Galingas, Atleidžiantis.“
Žmogaus gyvenimas – išmėginimas darbais.
3
„Tas, kuris sukūrė septynis dangus sluoksniais. Ar matote kokį nors trūkumą Galingojo kūrinyje?“
Dievo kūrinija tobula, be spragų.
4
„Pakelk savo žvilgsnį – ar matai kokių nors spragų? Tada pakartok savo žvilgsnį – tavo akis grįš pavargusi ir pažeminta.“
Žmogus negali aptikti klaidų Dievo kūrinijoje.
5
„Mes papuošėme artimiausią dangų žvaigždėmis ir padarėme jas sviediniais demonams. Mes jiems paruošėme degančią ugnį.“
Žvaigždės – grožiui ir apsaugai nuo demonų.
6
„Tiems, kurie neigė savo Viešpatį, laukia pragaro bausmė, ir bloga tai vieta.“
Netikėjimo pasekmė – pragaras.
7
„Kai jie bus įmesti į ją, jie išgirs jos riaumojimą, kai ji virs.“
Pragaras apibūdinamas kaip gyvas ir bauginantis.
8
„Beveik ji plyšta iš įniršio. Kaskart, kai ten bus įmesta grupė, jos sargai klaus: Ar pas jus neatėjo perspėtojas?“
Pragaro angelai klausia netikėlių, ar jie buvo įspėti.
9
„Jie atsakys: Taip, pas mus atėjo perspėtojas, bet mes jį neigėme ir sakėme: Dievas nieko nesiuntė, jūs tik dideli klaidintojai.“
Netikėliai pripažins, kad atmetė perspėjimą.
10
„Ir jie sakys: Jei būtume klausęsi ar supratę, nebūtume tarp Ugnies gyventojų.“
Jie suvoks, kad kalti patys dėl atmetimo.
11
„Jie pripažins savo nuodėmę, tad toli nuo gailestingumo Ugnies gyventojams.“
Jų pripažinimas bus be naudos – bausmė neišvengiama.
12
„Tie, kurie bijo savo Viešpaties net ir nepastebimo, gaus atleidimą ir didelę atlygį.“
Tikrieji tikintieji gyvena Dievo baimėje ir gauna apdovanojimą.
13
„Slėpkite savo žodžius arba sakykite garsiai – Jis žino, kas yra širdyse.“
Dievas pažįsta ir viešus, ir slaptus žmogaus ketinimus.
14
„Argi Tas, kuris sukūrė, nežino? Jis subtilus, visažinis.“
Kūrėjas geriau už visus pažįsta savo kūriniją.
15
„Jis yra Tas, kuris padarė žemę jums paklusnią. Eikite jos takais ir valgykite Jo suteiktą maistą. Pas Jį bus prisikėlimas.“
Žemė ir jos gėrybės – dovanos, bet žmogus turi prisiminti prisikėlimą.
16
„Ar jūs jaučiatės saugūs, kad Tas, kuris yra danguje, nesugrąžins žemės virš jūsų, ir ji nepradės drebėti?“
Žemės stabilumas priklauso nuo Dievo.
17
„Ar jaučiatės saugūs, kad Tas, kuris yra danguje, nesiųs prieš jus vėjo, nešančio akmenis? Tada sužinosite, kokia buvo Mano žinia.“
Dievo bausmė gali būti netikėta ir staigi.
18
„Tikrai tie, kurie buvo prieš juos, atmetė, ir kaip baisus buvo Mano pasmerkimas!“
Ankstesnės tautos buvo sunaikintos dėl neigimo.
19
„Argi jie nemato paukščių virš jų, išskleidusių sparnus ir suskleidžiančių? Juos išlaiko tik Gailestingasis. Iš tiesų, Jis mato viską.“
Paukščių skrydis – ženklas Dievo palaikymo.
20
„Kas yra tas, kuris galėtų būti jūsų karys, padėsiantis jums be Gailestingojo? Netikėliai yra tik apgaulėje.“
Niekas negali apsaugoti nuo Dievo valios.
21
„Kas galėtų suteikti jums aprūpinimą, jei Jis sulaikytų savo maistą? Bet jie atkakliai lieka užsispyrime ir neapykantoje.“
Maistas ir ištekliai visiškai priklauso nuo Dievo.
22
„Ar tas, kuris eina parpuolęs ant veido, yra geriau vedamas, ar tas, kuris eina tiesiai tiesiu keliu?“
Vaizdingas palyginimas tarp netikinčiojo ir tikinčiojo kelio.
23
„Sakyk: Jis yra Tas, kuris jus sukūrė ir suteikė jums klausą, regėjimą ir širdis. Bet mažai jūs dėkojate.“
Dievo dovanos dažnai neįvertinamos.
24
„Sakyk: Jis yra Tas, kuris jus paskleidė žemėje, ir pas Jį jūs būsite surinkti.“
Žmonės gyvena išsklaidyti, bet galų gale bus surinkti Teismo dieną.
25
„Jie sako: Kada bus šis pažadas, jei jūs sakote tiesą?“
Netikintieji šaiposi iš prisikėlimo pažado.
26
„Sakyk: Žinojimas yra tik pas Dievą. Aš esu tik aiškus perspėtojas.“
Tik Dievas žino Teismo dienos laiką.
27
„Kai jie pamatys ją artėjančią, netikinčiųjų veidai taps baisūs, ir bus pasakyta: Tai yra tai, ką jūs šaukėtės.“
Kai ateis pažadėta diena, nebebus jokio išsigelbėjimo.
28
„Sakyk: Ar matėte, jei Dievas mane ir tuos, kurie su manimi, sunaikins, arba pasigailės mūsų – kas išgelbės netikėlius nuo skausmingos bausmės?“
Net pranašo likimas nepanaikins netikinčiųjų atsakomybės.
29
„Sakyk: Jis yra Gailestingasis. Mes tikime Jį ir juo pasitikime. Jūs sužinosite, kas yra aiškioje klaidoje.“
Tikintieji pasitiki Dievu, o netikintieji pamatys, kad klydo.
30
„Sakyk: Ar matėte, jei jūsų vanduo išnyktų į žemę, kas jums atneštų tekančio vandens?“
Sura baigiama klausimu, primenančiu, kad net vandens šaltinis priklauso tik nuo Dievo.