Ši frazė, ištarta Jėzaus paskutinės vakarienės metu, atskleidžia vieną esminių krikščioniškojo tikėjimo tiesų: Dievas Tėvas mums apreikštas per Sūnų. Kai mokinys Pilypas prašo Jėzaus: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir to mums pakaks“ (Jn 14, 8), Kristus atsako: „Kas matė mane, yra matęs Tėvą“ (Jn 14, 9). Šiais žodžiais Jėzus pabrėžia savo asmens vienybę su Dievu Tėvu ir leidžia suprasti, kad norėdami pažinti Tėvą, turime pažinti Jėzų.
1. Dieviškoji vienybė
Jono evangelijoje ne kartą suskamba viena iš svarbiausių krikščionybės doktrinų: Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus, nuo amžių su Tėvu vienybėje. Šis mokymas itin aiškiai matomas eilutėje: „Aš ir Tėvas esame viena“ (Jn 10, 30). Tokiu būdu Šventasis Raštas liudija, kad Jėzaus gyvenimas, žodžiai ir darbai nėra tik pavyzdys, kaip elgtis. Jie yra būdas pamatyti Dievą veikiant tarp žmonių.
Kai Viešpats stebuklingai pagydo ligonius, atleidžia nuodėmes arba moko apie Tėvo meilę, Jis leidžia žmonėms pajusti, koks iš tikrųjų yra Dievas: „Tėvo niekas nėra matęs, viengimis Sūnus… mums Jį atskleidė“ (plg. Jn 1, 18). Tad Jėzų galime laikyti „gyvuoju Tėvo paveikslu“, kuris, kaip mokome krikščioniškoje Tradicijoje, yra „Dievo neregimojo atvaizdas“ (Kol 1, 15).
2. Tėvo apreiškimas per Sūnų
Svarbu pastebėti, kad atsakydamas Pilypui, Jėzus pabrėžia ir ilgą mokinių draugystę su Juo: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu vis dar manęs nepažįsti…“ (Jn 14, 9). Tai rodo, kad betarpiškas buvimas šalia Jėzaus – Jo mokymas, stebuklai ir bendravimas – turėjo atverti mokiniams akis, kas iš tiesų yra Jėzus. Lygiai tas pats galioja ir tikintiesiems šiandien: skaitydami Evangeliją, priimdami sakramentus, dalyvaudami bendruomenėje, mes artimiau bendraujame su Kristumi, taigi per Jį ir su Tėvu.
Kitoje vietoje Jėzus sako: „Niekas neateina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jn 14, 6). Tai dar labiau patvirtina, kad vienintelis tikras būdas pažinti Dievą – nuoširdžiai sutikti ir priimti Jėzų. Be Kristaus apreiškimo, žmogui lieka tik neaiškios nuojautos apie Kūrėją, tačiau pati Jo esmė ir meilė iki galo atsiskleidžia tik Sūnuje.
3. Praktinis atgarsis tikėjime
- Maldos gyvenimas. Kadangi Jėzus yra tarpininkas tarp mūsų ir Tėvo, mūsų malda visada turi Kristaus matmenį. Bažnyčia moko melstis „per Kristų, mūsų Viešpatį“, pabrėždama Jėzaus svarbą bendraujant su Dievu.
- Eucharistija. Per šį sakramentą tikintieji itin giliai patiria Kristaus buvimą, o tuo pačiu ir Dievo Tėvo artumą. Šis slėpinys sujungia žemiškąją bendruomenę su dangiškąja, kur Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia yra vienas Dievas.
- Evangelijos skaitymas. Dažnas Evangelijų apmąstymas padeda geriau suprasti Jėzaus asmenį, Jo veiksmus bei žodžius. Šitaip žmogus įgyja ne tik teorinį, bet ir gyvą dvasinį ryšį, kuris leidžia patirti Tėvo meilę.
Jėzaus žodžiai „Kas matė mane, yra matęs Tėvą“ (Jn 14, 9) – tai kvietimas kiekvienam krikščioniui gilesniam santykiui su Kristumi, kuris vienintelis gali atskleisti mums tikrąjį Dievą. Ši didinga tiesa ragina suvokti, kad norint pažinti Dievo Tėvo širdį, reikia pažvelgti į Jėzaus gyvenimą, darbą, mokymą ir auką ant kryžiaus. Toks žvilgsnis keičia ne tik mūsų požiūrį į Dievą, bet ir santykį su kiekvienu žmogumi, mat atskleidžia nesibaigiančią Tėvo meilę, mus pasiekiančią per Dievo Sūnų.