Nebukadnecaro sapnas yra viena iš žymiausių Danieliaus knygos istorijų (Dan 2 skyrius), kurioje Babilono karalius Nebukadnecaras II (valdė 605–562 m. pr. Kr.) sapnuoja paslaptingą regėjimą apie milžinišką statulą, tačiau niekas negali jo nei atpasakoti, nei išaiškinti.
Jaunas žydų pranašas Danielius, Dievo įkvėptas, ne tik pasako sapno turinį, bet ir pateikia jo pranašišką prasmę – sapnas atskleidžia pasaulio imperijų likimą ir Dievo karalystės atėjimą.
Sapnas yra biblinės apokaliptikos tekstas, dažnai aiškinamas kaip išankstinė žmonijos istorijos santrauka iki galutinio Dievo karalystės įsiviešpatavimo.
Nebukadnecaro sapnas, (Danieliaus 2:1–45)
Nebukadnecaras reikalauja sapno aiškinimo
- Karaliaus Nebukadnecaro antraisiais valdymo metais jam sapnavosi sapnai, kurie taip sukrėtė jo dvasią, kad jis nebegalėjo miegoti.
- Tada karalius įsakė pašaukti visus išminčius – žynius, užkalbėtojus, magus ir kaldėjus, kad jie paaiškintų sapną. Jie atėjo ir stovėjo priešais karalių.
- Karalius jiems tarė: „Aš sapnavau sapną, bet mano dvasia nerami ir noriu sužinoti jo prasmę.“
- Kaldėjai atsakė karaliui: „Gyvuok per amžius, karaliau! Pasakyk sapną savo tarnams, ir mes jį išaiškinsime.“
- Karalius atsakė: „Jeigu nepasakysite man sapno ir jo aiškinimo, jūs būsite nužudyti! Bet jei man jį pasakysite ir išaiškinsite, gausite iš manęs dovanų ir garbę.“
Danielius meldžiasi Dievui ir gauna regėjimą
- Tuomet Danielius grįžo į savo namus ir viską papasakojo savo draugams Hananijui, Mišaeliui ir Azarijui.
- Jis paragino juos melstis, kad dangaus Dievas atskleistų paslaptį ir jie nebūtų nužudyti kartu su Babilono išminčiais.
- Tą naktį Dievas sapne apreiškė paslaptį Danieliui, ir jis pašlovino Viešpatį.
- „Palaimintas tebūna Dievo vardas per amžius!
Jo yra išmintis ir galybė! - Jis keičia laikus ir laikotarpius, nuverčia karalius ir iškelia karalius.
Jis duoda išmintį išmintingiems ir pažinimą supratingiems. - Jis atskleidžia paslėptas ir slapčiausias paslaptis.
Jis žino, kas slypi tamsoje, ir pas jį gyvena šviesa.“
Danielius pasako sapno turinį
- „Karaliau, sapnavote didžiulę statulą. Ji buvo didinga ir jos spindesys buvo nepaprastas. Ji stovėjo prieš tave ir jos išvaizda buvo baisi.
- Statulos galva buvo iš gryno aukso, krūtinė ir rankos – iš sidabro, pilvas ir klubai – iš vario,
- kojos – iš geležies, o pėdos – iš geležies ir molio.
- Tada tu matei, kaip akmuo, be žmogaus rankų pakeltas, atsiskyrė ir sudaužė statulos kojas, kurios buvo iš geležies ir molio, ir jas sutrupino.
- Tada visa statula sugriuvo – geležis, molis, varis, sidabras ir auksas – viskas pavirto dulkėmis ir dingo lyg pelai, kuriuos išneša vėjas. Bet tas akmuo tapo dideliu kalnu ir užpildė visą žemę.“
Danieliaus aiškinimas
- „Tai yra sapnas, ir dabar mes jį išaiškinsime karaliui.
- Tu, karaliau, esi karalių karalius. Tavo rankose Dievas atidavė žmones, žvėris ir padangės paukščius. Tu esi tos statulos auksinė galva.
- Po tavęs atsiras kita, silpnesnė karalystė, ir po jos – trečioji, varinė karalystė, kuri viešpataus visai žemei.
- Ketvirtoji karalystė bus stipri kaip geležis – ji sutriuškins ir sutrupins viską.
- Bet kaip matei, kad pėdos buvo iš molio ir geležies, ši karalystė bus susiskaldžiusi.
- Ji bus iš dalies stipri, iš dalies trapi.
- Bet paskutiniuoju laikotarpiu dangaus Dievas sukurs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta. Ji sunaikins visas kitas karalystes, bet pati išliks per amžius.
- Akmuo, kurį matei atskilusį be žmogaus rankų, yra Viešpaties karalystė, kuri užpildys visą žemę.“
Šis sapnas buvo interpretuotas daugybėje religinių ir istorinių kontekstų. Tradiciškai manoma, kad keturios statulos dalys simbolizuoja keturias imperijas, kurios viešpatavo Senajame Artimuosiuose Rytuose:
- Auksinė galva – Babilono imperija (Nebukadnecaras).
- Sidabrinė krūtinė ir rankos – Medo-Persų imperija.
- Vario pilvas ir klubai – Graikų imperija (Aleksandro Didžiojo laikai).
- Geležinės kojos ir molio pėdos – Romos imperija (jos galia susiskaldys ir taps trapi).
Akmuo, kuris sugriauna statulą, yra Dievo Karalystė, kuri sunaikins visas žemiškas imperijas ir įsigalės amžiams.