Viešpatie Dieve, apšviesk mano protą ir išgrynink mano širdį. Saugok mane nuo blogų minčių ir piktųjų jėgų. Padėk man surasti vidinę ramybę, džiaugsmą ir tikėjimą Tavo malonėje. Prašau Tavo gailestingumo ir globos, kad visuomet jausčiau Tavo artumą. Amen.
Skaitykite daugiau..
Kovojant su įkyriomis mintimis, senovės dykumų tėvai siūlydavo taikyti minties atmušimo metodą. Jie tikėjo, kad bloga mintis yra tarsi nekviestas svečias prie durų. Jei atidarysite duris ir pradėsite su juo diskutuoti, svečias įeis į vidų. Svarbiausia taisyklė – net nepradėti pokalbio su bloga mintimi, o iškart nukreipti dėmesį į šviesesnį objektą ar trumpą maldos frazę.
Įdomu tai, kad krikščioniškoje tradicijoje egzistuoja samprata apie minčių stebėjimą tarsi iš šalies. Tai primena šiuolaikinį sąmoningumą, tačiau su dvasiniu prieskoniu. Kai užplūsta tamsios mintys, nereikia savęs teisti ar pulti į neviltį. Tiesiog pripažinkite, kad tai svetimas triukšmas, kuris nepriklauso jūsų tikrajai esybei. Senieji vienuoliai sakydavo, kad mintys yra kaip paukščiai, skraidantys virš galvos. Jūs negalite uždrausti paukščiams skraidyti, bet galite neleisti jiems susisukti lizdo jūsų plaukuose.
Dar vienas retas patarimas – fizinis veiksmas. Kartais padeda paprastas kryžiaus ženklas arba gilus įkvėpimas, lydimas minties apie Dievo šviesą. Tai tarsi fizinis inkaras, grąžinantis jus į dabarties akimirką. Atminkite, kad jūsų protas yra šventovė, todėl turite teisę ir pareigą neleisti ten šeimininkauti pašaliniams nerimams. Būkite švelnūs sau, nes net šventieji kovojo su panašiais iššūkiais.
Įdomu tai, kad krikščioniškoje tradicijoje egzistuoja samprata apie minčių stebėjimą tarsi iš šalies. Tai primena šiuolaikinį sąmoningumą, tačiau su dvasiniu prieskoniu. Kai užplūsta tamsios mintys, nereikia savęs teisti ar pulti į neviltį. Tiesiog pripažinkite, kad tai svetimas triukšmas, kuris nepriklauso jūsų tikrajai esybei. Senieji vienuoliai sakydavo, kad mintys yra kaip paukščiai, skraidantys virš galvos. Jūs negalite uždrausti paukščiams skraidyti, bet galite neleisti jiems susisukti lizdo jūsų plaukuose.
Dar vienas retas patarimas – fizinis veiksmas. Kartais padeda paprastas kryžiaus ženklas arba gilus įkvėpimas, lydimas minties apie Dievo šviesą. Tai tarsi fizinis inkaras, grąžinantis jus į dabarties akimirką. Atminkite, kad jūsų protas yra šventovė, todėl turite teisę ir pareigą neleisti ten šeimininkauti pašaliniams nerimams. Būkite švelnūs sau, nes net šventieji kovojo su panašiais iššūkiais.