Širdies manos troškimas –
aukštinti Tave,
Visu savo gyvenimu garbint Tave.
Gėriuosi Tavimi, Dieve Tėve, –
Tavoji meilė surado mane.
Širdį atiduodu Tau, mano Gelbėtojau,
Tik Tau vienam noriu gyvent,
Noriu sekti Tavim, nes tik Tu esi tiesa,
Vienintelė tiesa žemėj šioj.
Širdį atiduodu Tau, mano Gelbėtojau,
Tik Tau vienam noriu gyvent,
Noriu sekti Tavim,
Tu – gyvenimo šviesa,
Vienintelė šviesa žemėj šioj.
Giesmėje „Širdies manos troškimas“ iš Reuben Morgan kūrybos išreiškiamas gilus troškimas garbinti Dievą viso savo gyvenimo. Ji pabrėžia džiaugsmą, kylančią iš Dievo meilės, kuri suranda ir užpildo širdį. Atiduodama širdį Gelbėtojui, tikintysis išreiškia norą gyventi Jo vardan ir sekti Jo pavyzdžiu. Dievas vaizduojamas kaip vienintelė tiesa ir gyvenimo šviesa, suteikianti kryptį ir prasmę kasdieniame gyvenime. Ši giesmė skatina atsidavimą ir dvasinį bendravimą su Dievu, pažymint Jo reikšmę tikinčiojo kelionėje.
Skaitykite daugiau..Reuben Morgan šią giesmę sukūrė bendruomenėje Hillsong, kuri pradiniais gyvavimo metais meldėsi ankštose patalpose, o vėliau išaugo į pasaulinį judėjimą. Teologinėje plotmėje frazė apie širdies maną remiasi bibline dykumos maną, kuri kasdien maitino izraelitus. Tikinčiajam ši mana simbolizuoja dvasinį kasdienį sotumą, gaunamą per maldaką ir šlovinimą. Istoriškai ankstyvieji krikščionys panašias melodijas giedodavo slapta katakombose, taip stiprindami savo viltį persekiojimų metu. Šlovinimo giesmė krikščionybėje suvokiama kaip tiltas tarp žemiškosios būties ir dangaus liturgijos, kurioje, pasak Bažnyčios tėvų, dalyvauja ir angelų chorai. Žodis troškimas čia įgauna platesnę prasmę nei paprastas noras, tai yra dvasinis alkis, panašus į fizinį poreikį vandeniui ištroškusioje žemėje. Giedodamas žmogus ne vien išreiškia emociją, bet ir atlieka dvasinį aukojimą, nes senojoje tradicijoje giesmė prilygo padėkos aukai ant altoriaus. Šis kūrinys taip pat primena senąją vienuolystės mintį, kad visas gyvenimas gali tapti nepertraukiama malda, jei kiekvienas kasdienis darbas atliekamas su meile Dievui. Galiausiai šviesos ir tiesos motyvai giesmėje nurodo į pirmųjų amžių krikšto liturgiją, kurioje tikintieji būdavo vadinami šviesos vaikais, atsisakiusiais tamsos kelio visam likusiam gyvenimui.