Įsikurk manoj širdy,
Šventovėj, Tau skirtoj,
Ramybės vietoj pašvęstoj,
Vien Tau ištikimoj.
Uždeki širdį mano
Skaistumu savo Sūnaus,
Įsikurk manoj širdy,
Šventas Dieve.
Krikščioniška giesmė „Įsikurk manoj širdy“, muziką ir žodžius sukūrė Jim Cowan. Giesmė išreiškia nuolankų tikinčiojo prašymą Dievui apsigyventi jo širdyje ir paversti ją Šventove, t. y. vieta, skirta Dievo buvimui. Tekstas kviečia Dievą į širdies gelmes, kur žmogus trokšta būti Jam ištikimas ir pasišventęs.
Giesmėje prašoma, kad Dievas uždegtų širdį savo Sūnaus Jėzaus skaistumu, tai simbolizuoja tikinčiojo norą būti išvalytam ir pripildytam šventumo bei Dievo malonės.
Giesmė yra intymi malda, kviečianti dvasinei vienybei su Dievu ir šventumu, kurią dažnai gieda tikintieji, siekdami artumo su Dievu, atsidavimo ir atnaujinimo širdyje.
Įdomu tai, kad frazė apie širdies uždegimą skaistumu yra susijusi su krikščioniškosios mistikos idėjomis. Teologai tai vadina dieviškuoju apsivaluganu, kai žmogus pats negali tapti šventas be išorinės pagalbos. Šis prašymas reiškia visišką atsiduodamą, leidžiant Dievo meilės ugniai sudeginti visas kasdienes nuodėmes bei baimes. Giesmė tampa tarsi dvasiniu tiltu, sujungiančiu žemišką kasdienybę su amžinybe. Bažnyčios istorijoje tokie kūriniai padėdavo žmonėms rasti vidinę ramybę sunkiais gyvenimo momentais. Giedodami šiuos žodžius, tikintieji ne tik meldžiasi, bet ir atveria duris tyliam bei giliam Dievo veikimui savo kasdienybėje, be jokių triukšmingų apeigų.