Dienos malda

Viešpatie Dieve, dėkoju Tau už šią naują dieną. Prašau, kad lydėtum mane kiekviename žingsnyje, kurį žengsiu šiandien. Leisk man matyti Tavo valią kiekviename mano sprendime ir darbuose, padėk man gyventi teisingai, su meile ir atsidavimu.

Viešpatie, apšviesk mano mintis, kad būčiau išmintingas (-a) ir ramus (-i) spręsdama kasdienius reikalus. Duok man jėgų susidurti su sunkumais ir kantrybės juos įveikti. Laimink mano rankų darbą ir suteik man džiaugsmo kasdieniuose užsiėmimuose.

Prašau Tavo globos mano šeimai, draugams ir visiems, su kuriais šiandien susitiksiu. Padaryk mane Tavo meilės ir gerumo liudytoju (-a), kad mano veiksmai ir žodžiai būtų džiuginantys Tavo akivaizdoje.

Viešpatie, laikyk mane savo rankose šios dienos metu, apsaugok nuo visų pagundų ir vedimo klystkeliais. Leisk man pabaigti šią dieną dėkingu (-a) ir su Tavo ramybe širdyje. Amen.


Viešpatie, aš Tau pavedu šią naują dieną.
Tebūna visi mano darbai, mintys ir žodžiai Tau priimtini.
Padėk man mylėti, atleisti ir tarnauti.
Amen.


Viešpatie Jėzau, būk su manimi šią dieną.
Atnaujink mano jėgas, sustiprink tikėjimą ir viltį.
Mokyk mane atjautos ir meilės kasdieniuose reikaluose.
Amen.

Skaitykite daugiau..
Dienos malda, nors ir atrodo kaip paprastas kasdienis ritualas, teologiškai yra gilus veiksmas, įtvirtinantis žmogaus priklausomybę nuo Kūrėjo. Retai susimąstoma, kad šis rytinis kreipimasis yra savotiška „sakramentalija“ – išorinis ženklas, skirtas vidinei malonei įgyti, nors ir nepriklausantis septyniems Bažnyčios pripažintiems sakramentams. Senovės krikščionių asketai, ypač Rytų tradicijoje, pabrėžė „protinio širdies susitelkimo“ (Hesychasm) svarbą, kurio esmė – nuolatinis Jėzaus vardo kartojimas, siekiant pašventinti kiekvieną dienos akimirką. Dienos malda veikia panašiai, paverčiant kasdienybę liturginiu veiksmu.

Įdomu tai, kad ankstyvojoje krikščionybėje dienos maldos struktūra buvo glaudžiai susieta su liturginiu valandų skaitiniu, ypač su ryto ir vakaro mišiais, siekiant užtikrinti, kad visas žmogaus laikas būtų įtrauktas į Bažnyčios bendrą aukojimąsi Dievui. Ši malda nėra tik prašymas; tai yra „pirmumo suteikimas“ – sąmoningas sprendimas Dievą iškelti aukščiau visų pasaulietinių prioritetų, net prieš pradedant darbus. Tai yra teologinis pareiškimas, kad be Dievo gairių, net geriausi ketinimai gali nuklysti į tuštybę.