Šventoji Dievo Dvasia,
mes meldžiame Tave:
sustiprinki tikėjimą,
savo malonės spinduliais
užlieki mus.
Šventoji Dievo Dvasia,
mes meldžiame Tave:
uždeki ugnį širdyse
šventosios meilės liepsnomis
visiems laikams.
Šventoji Dievo Dvasia,
mes meldžiame Tave:
gaivinki dvasią viltimi,
savo malonės dovana
lig pat mirties.
Ši giesmė yra malda, prašanti Šventosios Dvasios pagalbos ir malonės. Kiekvienas posmas išreiškia specifinį prašymą: stiprinti tikėjimą, uždegti širdis šventąja meile ir gaivinti dvasią viltimi. Giesmėje pabrėžiamas Šventosios Dvasios vaidmuo kaip stiprybės ir meilės šaltinis visam gyvenimui ir iki mirties. Tai malda, dažnai atliekama prašant dvasinio palaikymo ir pagalbos kasdieniniame gyvenime bei tikėjimo kelionėje.
Skaitykite daugiau..
Šventoji Dvasia krikščioniškoje tradicijoje dažnai vadinama Guodėja arba Globėja. Įdomu tai, kad originaliuose Biblijos tekstuose šis vardas siejamas su teismo advokatu, kuris stovi šalia ir gina žmogų. Tai reiškia, kad malda į Šventąją Dvasią yra tarsi kreipimasis į patį geriausią gynėją, kuris niekada nepalieka mūsų vienų sunkiausiose gyvenimo situacijose.
Daug kas pamiršta, kad Šventoji Dvasia Biblijoje lyginama su vėju ir kvėpavimu. Kaip žmogus negali išgyventi be oro, taip ir dvasinis gyvenimas be šio dieviško alsavimo tampa tarsi sustingęs. Senovės išminčiai sakydavo, kad Dvasia yra tarsi nematomas menininkas, kuris mūsų širdyse tapo Dievo paveikslą. Ji veikia tyliai, be jokio triukšmo, todėl norint ją išgirsti, reikia išmokti vidinės tylos.
Dar vienas retas faktas yra tas, kad Šventoji Dvasia laikoma tikrąja bažnyčios siela. Ji sujungia visus tikinčiuosius į vieną didelę šeimą, nepaisant jų skirtumų ar tautybių. Kai meldžiamės šia giesme, mes ne tik prašome asmeninės pagalbos, bet ir tampame dalimi kažko kur kas didesnio, kas per amžius vienija žmones per meilę ir viltį. Tai tarsi nematomos gijos, kurios laiko mus visus kartu.
Daug kas pamiršta, kad Šventoji Dvasia Biblijoje lyginama su vėju ir kvėpavimu. Kaip žmogus negali išgyventi be oro, taip ir dvasinis gyvenimas be šio dieviško alsavimo tampa tarsi sustingęs. Senovės išminčiai sakydavo, kad Dvasia yra tarsi nematomas menininkas, kuris mūsų širdyse tapo Dievo paveikslą. Ji veikia tyliai, be jokio triukšmo, todėl norint ją išgirsti, reikia išmokti vidinės tylos.
Dar vienas retas faktas yra tas, kad Šventoji Dvasia laikoma tikrąja bažnyčios siela. Ji sujungia visus tikinčiuosius į vieną didelę šeimą, nepaisant jų skirtumų ar tautybių. Kai meldžiamės šia giesme, mes ne tik prašome asmeninės pagalbos, bet ir tampame dalimi kažko kur kas didesnio, kas per amžius vienija žmones per meilę ir viltį. Tai tarsi nematomos gijos, kurios laiko mus visus kartu.