Šv. Marija Goreti

Šventoji Marija Goreti (1890–1902) yra viena jauniausių Katalikų Bažnyčios kanonizuotų šventųjų, žinoma dėl savo atleidimo, nekaltybės gynimo ir kankinystės. Ji gimė neturtingoje šeimoje Italijoje, Corinaldo mieste. Marija užaugo giliai religingoje aplinkoje, o po tėvo mirties jos šeimai teko sunkiai dirbti žemę, kad išgyventų.

1902 m., būdama vos 11 metų, Marija patyrė siaubingą išbandymą. Vienas iš šeimos kaimynų, jaunas vyras vardu Alessandro Serenelli, bandė ją išprievartauti. Kai Marija atsisakė ir gynė savo skaistybę, jis supyko ir peiliu ją mirtinai subadė. Marija buvo nuvežta į ligoninę, tačiau po dienos mirė dėl sužalojimų. Prieš mirdama ji atleido savo užpuolikui, sakydama: „Aš jam atleidžiu iš širdies ir noriu, kad jis būtų su manimi rojuje.“

Po šio įvykio Alessandro buvo įkalintas ir pradžioje neparodė jokio atgailavimo, tačiau vėliau, būdamas kalėjime, jis patyrė dvasinį atsivertimą, sapne pamatęs Mariją. Jis tapo giliai pamaldus ir po 27 metų kalėjimo išėjo į laisvę, viešai prisipažindamas ir atgailaudamas už savo nusikaltimą. Vėliau Alessandro dalyvavo Marijos beatifikacijoje ir kanonizacijoje.

Šventoji Marija Goreti buvo kanonizuota 1950 m. popiežiaus Pijaus XII. Jos atminimas švenčiamas liepos 6 dieną. Ji tapo nekaltybės ir atleidimo simboliu, ypač jaunuolių tarpe, ir yra laikoma jaunimo, skaistumo, motinų ir nusikaltimų aukų globėja. Marijos gyvenimas ir mirtis primena apie drąsą ginti savo moralines vertybes ir galimybę atleisti net sunkiausiais momentais.

Skaitykite daugiau..
Marijos Goreti kanonizavimo procesas išsiskiria tuo, kad jos beatifikacija ir kanonizacija įvyko santykinai greitai, atsižvelgiant į to meto Bažnyčios praktiką. Ypatingą dėmesį teologai skyrė jos mirties akimirkai, kuri tapo tikėjimo triumfu prieš fizinį skausmą ir nuodėmę. Jos paskutinis atleidimas yra laikomas ne tik asmeniniu dorybės aktu, bet ir galingu teologiniu liudijimu apie krikščioniškosios meilės (agapės) galią, pranokstančią žmogiškąjį supratimą.

Mažiau žinoma detalė yra ta, kad Marija Goreti mirė su šv. Komunija, kuri jai buvo suteikta skubiai, nors jos sužalojimai buvo mirtini. Šis faktas sustiprino jos šventumo įvaizdį, pabrėžiant jos ryšį su Eucharistija net paskutinėmis gyvenimo akimirkomis. Jos kanonizacijos metu, 1950 metais, popiežius Pijus XII pabrėžė jos nekaltumo gynimą kaip pavyzdį moderniam pasauliui, kur krikščioniškosios vertybės yra nuolat puolamos. Alessandro Serenelli, jos žudikas, buvo pakviestas į kanonizacijos ceremoniją, tačiau jis atsisakė dalyvauti, manydamas, kad jo buvimas pakenktų Marijos šventumo šventimui, o tai rodo jo gilaus atgailos proceso autentiškumą.