Kulautuvoje 1930 m. įsikūrė vienuolės Darbo seserys. 1931 m. pradėjo veikti jų privati koplyčia. 1932 m. ji perkelta į naują vietą ir tapo vieša. 1940 m. koplyčia padidinta. Priklausė Raudondvario parapijai, vėliau įkurta Kulautuvos parapija. Iki 1987 m. klebonavo Juozapas Frainas (1911–), po Antrojo pasaulinio karo nuteistas.
Kunigas Juozapas Frainas, ilgą laiką tarnavęs šioje parapijoje, tapo tikru dvasiniu ramsčiu sudėtingais laikais. Jo patirtas kalinimas po karo tik dar labiau sustiprino tikinčiųjų bendrystę. Žmonės pasakoja, kad net sunkiausiomis akimirkomis bažnyčia išliko ramybės uostu, kurioje tikėjimas buvo perduodamas iš kartos į kartą. Įdomu tai, kad bažnyčios globėja Švč. Mergelė Marija čia gerbiama kaip ypatinga užtarėja, kurios vardas suteikia vietai švelnumo ir motiniškos globos pojūtį. Ši šventovė nėra tik pastatas iš medžio ar plytų, tai gyvas liudijimas apie žmonių atkaklumą išsaugoti savo dvasinį ryšį. Kiekvienas čia apsilankęs gali pajusti tą ypatingą, ramią atmosferą, kurią per dešimtmečius kūrė ne vienas kartas nuoširdžiai besimeldžiančių kulautuviškių. Tai vieta, kurioje istorija susipina su kasdienybe.