Arėjas, Ares (gr. Ἄρης) – graikų mitologijoje yra karo dievas, dažnai siejamas su chaotiškais ir brutalais karo aspektais. Jis yra Dzeuso ir Heros sūnus, ir, pasak kai kurių legendų, Afroditės vyras. Arėjo vardas gali būti verčiamas kaip „vyras“ arba „patinas“, o jo iškiliausia savybė yra kova.
Arėjo kultas buvo labiau paplitęs Trakijoje nei kitose Graikijos dalyse. Nepaisant jo svarbos mitologijoje ir poezijoje, jo kultas nebuvo plačiai išvystytas. Arėjas neturėjo savos šventyklos, o jo garbinimas dažniausiai buvo susijęs su kitais dievais. Tėbų šventykla buvo viena iš vietų, kur Arėjas dalinosi garbę su Afroditė. Tačiau, net ir tose vietose, kur buvo minimas, Arėjas dažnai pasirodydavo kaip antrinis dievas arba epitetas, pavyzdžiui, Enialijus.
Enialijus, kuris dažnai buvo naudojamas kaip Arėjo epitetas, turėjo svarbią rolę ankstyvosios Graikijos religijoje. Mikėnuose lentelėse minimas dievas Enialijas buvo laikomas atskiru nuo Arėjo ir dažnai buvo susijęs su karo aspektu, nors laikui bėgant jis buvo pažemintas iki didvyrio statuso. Iliadoje Enialijas minimas kaip karinis didvyris, o Arėjas buvo paaukštintas iki dievo.
Arėjo įvaizdis mitologijoje dažnai buvo susijęs su chaotišku ir destruktyviu karo aspektu. Jis buvo vaizduojamas kaip žiaurus ir karštakošis, atstovaujantis visiems karo negatyviems bruožams – žudynėms, chaosui ir kraujo liejimui. Skirtingai nuo kitų dievų, Arėjo kultas neturėjo stipraus organizuoto religinių praktikų ar ritualų, ir dažniausiai jis buvo garbinamas kaip dalis platesnio religinio konteksto.
Panašu, kad Arėjas buvo susijęs su vyriškumo ir karinės jėgos įvaizdžiu. Atėnuose, kur buvo naudojamas Enialijo vardas, jis dažnai buvo paminėtas ceremonijose ir priesaikose, susijusiose su vyriškumu ir kariniu nuopelnu. Šis vardas išliko tik keliuose kulto aspektuose, o Arėjo vardas tapo daugiau sinonimu karui nei konkrečiai su juo susijusiu dievu.
Romėnų mitologijoje Arėjo atitikmuo buvo Marsas, kuris, nors ir buvo labai gerbiamas ir turėjo savas šventyklas bei šventes, atspindėjo panašias charakteristikas kaip Arėjas. Marsas, kaip karo dievas, buvo susijęs su kovos ir karo entuziazmu, tačiau turėjo labiau išvystytą kultą ir buvo svarbus romėnų religijoje.
Arėjo įvaizdis ir kultas suteikia įžvalgų apie to meto požiūrį į karą ir vyriškumą, parodant, kaip skirtingos dievybės buvo integruojamos į religines ir socialines struktūras. Arėjo garbinimas, nors ir ribotas, išlieka svarbiu aspektu tyrinėjant senovės Graikijos religiją ir mitologiją, kaip atspindys to laikmečio vertybių ir įsitikinimų apie karą ir vyrišką jėgą.
Įdomu tai, kad Spartoje Arėjas buvo gerbiamas kitaip. Spartiečiai jį laikė savo miesto įkūrėju ir garbe, nors ir ten jo kultas nebuvo toks stiprus kaip kitų dievų. Jie tikėjo, kad Arėjas padeda jiems laimėti, bet ne visada jam meldėsi taip karštai.
Be to, Arėjas turėjo ir kitą, mažiau žinomą pusę. Jis buvo siejamas su gamtos jėgomis, ypač su ugnimi ir vulkanine veikla, kas pabrėžė jo griaunamąją prigimtį. Kai kurie mitai pasakoja apie jo meilę kalnams ir laukinei gamtai, kurioje vykdavo žiaurūs susirėmimai. Jo sūnus, Erotas, nors ir siejamas su meile, kartais buvo matomas kaip Arėjo įtakos dalis, rodanti, kad net meilė gali turėti aštrią, pavojingą pusę.