Ofyro auksas (Aurum de Ophir) yra vienas paslaptingiausių brangiųjų metalų, minimų Šventajame Rašte. Jis tapo bendriniu aukščiausios kokybės, grynumo ir neįtikėtinos vertės simboliu, kuris Senovės Izraelyje bei aplinkinėse kultūrose reprezentavo karališkąją didybę.
Ofyro (Ophir) vietovė iki šiol lieka viena didžiausių istorinių mįslių. Nors Biblija pateikia gausybę detalių apie iš ten gabenamas gėrybes, tiksli geografinė padėtis nėra nurodyta. Istorikai ir archeologai kelia keletą pagrindinių hipotezių:
- Arabijos pusiasalis: Kai kurie mokslininkai mano, kad Ofyras galėjo būti dabartinio Jemeno teritorijoje (buvusi Šabos karalystė), kuri garsėjo turtais ir prekybos keliais.
- Afrika (Puntė arba Zimbabvė): Dėl minimų prekių (dramblio kaulo, beždžionių) dažnai nurodomas Rytų Afrikos regionas. XIX a. tyrinėtojai Ofyrą siejo su Didžiosios Zimbabvės griuvėsiais.
- Indija: Pavadinimas Ophir gali būti kilęs iš indų genčių ar vietovių pavadinimų (pvz., Abhira). Tai paaiškintų ne tik auksą, bet ir egzotiškus gyvūnus bei brangmedžius, kurie buvo gabenami laivais.
Bibliniai liudijimai ir laivynas
Ofyro auksas Biblijoje tiesiogiai siejamas su Izraelio aukso amžiumi – karaliaus Saliamono (Salomon) valdymu.
- 1 Karalių 10:22: Rašoma, kad karalius turėjo Taršišo (Tharsis) laivyną, kuris kas trejus metus grįždavo kupinas aukso, sidabro, dramblio kaulo, beždžionių ir povų. Tai rodo milžinišką prekybos mastą ir ryšius su tolimais kraštais.
- Psalmas 45:9 (44:10 Vulgatoje): „Tavo dešinėje stovi karalienė, pasipuošusi Ofyro auksu“. Ši eilutė yra kertinė krikščioniškoje ikonografijoje ir liturgijoje.
Simbolinė ir religinė reikšmė
Ofyro auksas nėra tik metalurginis terminas. Biblijoje ir vėlesnėje krikščioniškoje tradicijoje jis įgavo gilią dvasinę prasmę:
Karališkoji garbė ir prabanga: Ofyro auksas simbolizuoja tai, kas geriausia žmogus gali atiduoti Dievui ar valdovui. Juo buvo puošiama Jeruzalės šventykla, pabrėžiant Dievo buveinės šventumą.
Mariologinė interpretacija: Krikščioniškojoje egzegezėje Psalmo 45 eilutė apie karalienę tradiciškai taikoma Švč. Mergelei Marijai (Beata Maria Virgo). Jos karūnavimo scenose Ofyro auksas tampa Marijos dangiškosios šlovės simboliu. Jis pabrėžia, kad Marija nėra tiesiog moteris, bet Karalienė, kurios dvasinis „auksas“ (nuolankumas ir šventumas) yra vertingesnis už bet kokį žemiškąjį turtą.
Ofyro auksas kultūroje
Vėlesniais amžiais Ofyro auksas įkvėpė daugybę tyrinėtojų. Pavyzdžiui, Kristupas Kolumbas (Christophorus Columbus) tikėjo, kad atradęs Naująjį pasaulį, jis rado būtent biblinio Ofyro kasyklas, kurios leis atstatyti Jeruzalės šventyklą. Literatūroje ir mene šis terminas vartojamas norint pabrėžti objektų išskirtinumą, grynumą ir nepasiekiamą idealą.