Kas yra Tripitaka?

Tripitaka, dar žinomas kaip Pali kanonas, yra vienas svarbiausių budizmo šventųjų tekstų rinkinių, ypač reikšmingas Theravados tradicijoje. Pats pavadinimas Tripiṭaka (skr. त्रिपिटक) kilęs iš sanskrito žodžių tri – „trys“ ir piṭaka – „krepšys“, todėl pažodžiui reiškia „trys krepšiai“. Pali tradicijoje šis pavadinimas rašomas Tipiṭaka. Šis terminas atsirado dėl to, kad senovėje Budos mokymai buvo suskirstyti į tris dideles tekstų grupes, kuriose buvo sudėti pamokslai, vienuolių bendruomenės disciplinos taisyklės ir filosofiniai aiškinimai. Dėl to Tripitaka vadinama ir Pali kanonu – tai yra oficialiai pripažintas, autoritetingas budizmo tekstų rinkinys, užrašytas pali kalba. Šis pavadinimas atspindi ne tik fizinį tekstų suskirstymą, bet ir pačią budizmo struktūrą: mokymas remiasi praktika, etika ir giliu tikrovės supratimu.

Pirmasis „krepšys“, Vinaja Pitaka, skirtas vienuolių ir vienuolių bendruomenės gyvenimo tvarkai. Jame surašytos taisyklės, kurių privalo laikytis bhikkhu ir bhikkhunī – nuo kasdienės elgsenos iki ritualų, nuo aprangos iki bendruomenės santykių. Šios taisyklės nėra vien sausas reglamentas: jos atsirado iš realių situacijų, kurias Buda komentavo ir aiškino, todėl Vinaja Pitaka atskleidžia ir istorinių aplinkybių, ir moralinių principų sluoksnius. Tai tekstas, kuriuo remiasi visa vienuolystės tradicija, todėl jis laikomas budistinės disciplinos pamatu.

Antrasis „krepšys“, Sutta Pitaka, yra didžiausia ir gyviausia Tripitakos dalis. Čia surinkti Budos pamokslai, pokalbiai su mokiniais, valdovais, paprastais žmonėmis, klajokliais, ieškotojais ir net mitinėmis būtybėmis. Šiuose tekstuose atsiskleidžia visas Budos mokymo spektras – nuo paprastų etinių patarimų iki gilių meditacijos ir išminties temų. Sutta Pitaka leidžia pajusti Budos balsą, jo mokymo toną ir būdą, kuriuo jis aiškino tikrovės prigimtį. Vienas žymiausių šios dalies tekstų – „Dhammapada“, trumpų posakių rinkinys, kuriame glaustai išdėstyta Budos išmintis ir moraliniai principai.

Trečiasis „krepšys“, Abhidhamma Pitaka, yra sudėtingiausia Tripitakos dalis. Čia Buda nebėra pristatomas kaip pasakotojas ar mokytojas dialoge – vietoje to pateikiama sisteminga, analitinė visos doktrinos struktūra. Abhidhamma nagrinėja sąmonės veikimą, psichologinius procesus, materijos prigimtį ir dvasinius reiškinius taip detaliai, kad šie tekstai dažnai laikomi budistinės filosofijos viršūne. Tai ne kasdieniam skaitymui skirtas rinkinys, o labiau pažengusiems vienuoliams ir mokslininkams skirta teorinė bazė, padedanti suprasti, kaip tiksliai veikia žmogaus protas ir kokie dėsniai lemia patyrimą.

Tripitaka budizme užima ypatingą vietą. Theravados tradicijoje ji laikoma autentiškiausiu Budos mokymų šaltiniu, perduotu iš kartos į kartą Pali kalba – viena seniausių kalbų, kuria buvo užrašyti budistiniai tekstai. Nors Mahajanos budizmas turi ir papildomų sutrų, Tripitaka išlieka pagarbi ir šioje tradicijoje, nes ji atspindi ankstyviausią ir istoriškai artimiausią Budos mokymo sluoksnį.

Šis milžiniškas tekstų rinkinys – tai visos budistinės civilizacijos pamatas. Jame telpa moralės principai, meditacijos praktikos, filosofinės įžvalgos ir bendruomenės gyvenimo taisyklės. Tripitaka formuoja budistų pasaulėžiūrą, padeda suprasti Budos mokymų esmę ir iki šiol yra pagrindinis šaltinis visiems, kurie siekia giliau pažinti budizmą ar praktikuoti jo kelią.

Citatos

Sutta Pitaka (Budos pamokslai ir dialogai)

1. „Mintys yra visko pradžia. Jei žmogus kalba ar veikia vedamas netyrų minčių, kančia seka jį kaip vežimas jautį“ (Dhammapada 1) (Tavo smegenys yra pagrindinis procesorius: jei ten bus jovalas ir negatyvas, jokios išorinės sėkmės nepadės – problemos tave vis tiek pasivys).
2. „Pats padarai blogį, pats ir susitepi. Pats jo nedarai – pats ir apsivalai. Niekas kitas tavęs neišvalys, tik tu pats“ (Dhammapada 165) (Nėra ko kaltinti likimo ar kitų: tavo veiksmai yra tavo atsakomybė, o tavo vidinė švara priklauso tik nuo tavo paties sprendimų).
3. „Nugalėti save yra didesnė pergalė nei nugalėti tūkstantį priešų tūkstantyje mūšių“ (Dhammapada 103) (Tikrasis kietumas yra ne kitus pastatyti į vietą, o suvaldyti savo paties silpnybes, baimes ir norus).
4. „Neticėkite niekuo vien todėl, kad taip sakė mokytojas ar parašyta knygose. Tikrinkite viską savo patirtimi“ (Kalama Sutta) (Aklas tikėjimas yra nesąmonė – naudok savo galvą, testuok idėjas praktikoje ir pasilik tik tai, kas tavo gyvenime realiai veikia).
5. „Viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Tad uoliai siekite savo tikslo“ (Mahaparinibbana Sutta) (Tai tavo „toks gyvenimas“ principas: viskas laikinai genda ir baigiasi, todėl neturi laiko snausti – daryk tai, kas svarbu, čia ir dabar).
6. „Pyktis niekada neužgęsta per pyktį. Pyktis užgęsta tik per jo nebuvimą“ (Dhammapada 5) (Jei į agresiją atsakysi agresija, tiesiog padauginsi gaisrą. Norint užbaigti konfliktą, kažkas turi turėti pakankamai proto nuleisti rankas pirmas).
7. „Kaip stipri uola nėra pajudinama vėjo, taip išmintingas žmogus nėra pajudinamas nei pagyrų, nei priekaištų“ (Dhammapada 81) (Tai tavo vidinis „saugiklis“: jei tavo savivertė nepriklauso nuo to, ką kiti tau sako, tu esi nepažeidžiamas).
8. „Sveikata yra didžiausia dovana, pasitenkinimas – didžiausias turtas, o pasitikėjimas – geriausias giminaitis“ (Dhammapada 204) (Pinigai be sveikatos ir vidinės ramybės yra nulis – vertink tai, kas leidžia tau jaustis gerai savo kailyje).
9. „Budrumas yra kelias į nemirtingumą, o apsileidimas – kelias į mirtį“ (Dhammapada 21) (Būk dėmesingas tam, ką darai. Žmogus, kuris gyvena „autopilotu“ ir nemąsto, yra tarsi gyvas numirėlis).
10. „Nereikia žiūrėti į kitų klaidas ar tai, ką jie padarė ar ko nepadarė. Žiūrėk tik į tai, ką pats padarei ir ko ne“ (Dhammapada 50) (Nekišk nosies į kitų daržą ir neteisk jų – susitvarkyk savo reikalus, nes tik juos tu realiai gali pakeisti).

Vinaja Pitaka (Drausmės ir taisyklių rinkinys)

11. „Drausmė yra skirta tam, kad būtų išvengta gailėjimosi“ (Vinaya Pitaka) (Taisyklės ir disciplina nėra kalėjimas – tai saugikliai, kurie neleidžia tau pridaryti nesąmonių, dėl kurių vėliau graužtum save visą likusį gyvenimą).
12. „Mažos nuodėmės tampa didelėmis, jei joms leidžiama kartotis“ (Vinaya Pitaka) (Jei pro pirštus žiūrėsi į smulkias klaidas darbe ar gyvenime, galiausiai jos susidės į didelę katastrofą – tvarkyk reikalus, kol jie maži).
13. „Vienuolis turi būti kaip vandenynas – priimti visus vandenis, bet pats neišsilieti“ (Vinaya Pitaka) (Turėk stiprų stuburą ir talpų protą: priimk informaciją, priimk iššūkius, bet neprarask savitvardos ir neišeik iš rėmų).
14. „Kas nesirūpina sergančiu draugu, tas negali rūpintis ir manimi“ (Mahavagga) (Net ir griežtoje disciplinoje svarbiausia yra elementarus žmogiškumas – jei tavo „saugikliai“ neapima pagalbos kitam, jie nieko verti).
15. „Netinkamas elgesys yra tarsi dulkės, metamos prieš vėją – jos grįžta ir apakina tą, kuris jas metė“ (Vinaya Pitaka) (Jei žaisi nešvariai, anksčiau ar vėliau tavo paties metodai bus panaudoti prieš tave – tai paprasta priežasties ir pasekmės logika).

Abhidhamma Pitaka (Filosofinė ir psichologinė analizė)

16. „Visos būsenos yra sąlygotos; niekas neatsiranda be priežasties“ (Dhammasangani) (Pasaulyje nėra atsitiktinumų: jei tavo projektas griūva, vadinasi, kažkur nesuveikė saugiklis arba buvo padaryta klaida – ieškok priežasties, o ne burtų).
17. „Sąmonė yra kaip upė – ji nuolat teka ir kiekvieną akimirką yra kitokia“ (Abhidhamma) (Tu nesėdi vietoje, tavo mintys keičiasi kas sekundę. Jei šiandien jautiesi blogai, žinok, kad tai tik laikina būsena, kuri tuoj pasikeis).
18. „Nėra jokio nuolatinio ‘Aš’, tik procesų rinkinys“ (Anatta-lakkhana) (Nereikia per daug sureikšminti savo ego ar įvaizdžio. Tu esi kintanti sistema, todėl gali keistis, mokytis ir adaptuotis prie bet kokių sąlygų).
19. „Pamatyti daiktus tokius, kokie jie yra, reiškia matyti jų laikinumą“ (Abhidhamma) (Tikroji išmintis yra supratimas, kad niekas nėra amžina. Kai tai priimi, nustoji panikuoti dėl pokyčių – tai tiesiog sistemos savybė).
20. „Laiminga būsena atsiranda tada, kai protas yra sutelktas ir laisvas nuo godumo“ (Abhidhamma) (Ramybė ateina ne tada, kai gauni viską, ko nori, o tada, kai nustoji karštligiškai trokšti to, ko neturi, ir susifokusuoji į tai, ką darai dabar).