Bažnyčia yra krikščionių maldos namai, kur tikintieji renkasi bendrai melstis, garbinti Dievą, studijuoti šventraščius ir dalyvauti sakramentuose. Bažnyčia taip pat veikia kaip bendruomenės centras, kur krikščionys susitinka švęsti religinių švenčių, rengti ceremonijas ir stiprinti dvasinį ryšį su Dievu ir vieni kitais.
Bažnyčia yra daug daugiau nei pastatas – tai ir tikinčiųjų bendruomenė. Krikščionių teologijoje terminas „bažnyčia“ (lot. ecclesia, „susirinkimas“) dažnai reiškia visą krikščionių bendruomenę visame pasaulyje, kuri kartu sudaro Kristaus kūną. Šis supratimas pabrėžia, kad bažnyčia nėra tik fizinė vieta, bet ir žmonių, kurie seka Jėzaus Kristaus mokymais, bendruomenė.
Terminas „bažnyčia“ kitomis kalbomis rodo panašias reikšmes, tačiau skiriasi savo forma. Estai vartoja kirik (pastatas) ir kogudus (bendruomenė), latviai – baznīca ir draudzē, lenkai – kościół, vokiečiai – Kirche, ispanai – iglesia, prancūzai – église, anglai – church. Kitose Europos šalyse: italai sako chiesa, portugalai – igreja, švedai – kyrka. Už Europos ribų: suahili kalboje – kanisa (Rytų Afrika), tamilų – kōvil (kartais vartojama krikščionių bažnyčioms Pietų Indijoje), japonų – kyōkai (教会). Šie pavadinimai, kilę iš lotynų, graikų ar vietinių šaknų, pabrėžia bažnyčios kaip šventos erdvės ir bendruomenės universalumą, jungiantį tikinčiuosius per kultūras ir kalbas.
Architektūriškai bažnyčios gali būti labai įvairios, tačiau jos dažnai turi tam tikrus bendrus bruožus. Daugumoje bažnyčių yra centrinė erdvė, vadinama nava, kurioje susirenka tikintieji. Priekyje yra altorius, kuris yra šventa vieta, naudojama sakramentams, ypač Eucharistijai, švęsti. Daugelyje bažnyčių taip pat yra sakyklos, iš kurių skaitomos šventosios raštų ištraukos ir sakomos pamokslai. Katalikų bažnyčiose dažnai yra ir tabernakulis, kur laikomi konsekruoti ostijos, laikomi Švenčiausiuoju Sakramentu.
Be sekmadienio pamaldų, kurios yra pagrindinis krikščionių bendruomenės susirinkimas, bažnyčios taip pat naudojamos kitoms religinėms apeigoms, tokioms kaip krikštynos, santuokos ir laidotuvės. Kiekvienas iš šių sakramentų yra svarbus krikščioniškojo gyvenimo momentas, stiprinantis ryšį su Dievu ir tikėjimo bendruomene.
Bažnyčia dažnai veikia kaip socialinio ir labdaros veiklos centras. Daugelyje bažnyčių vykdomos įvairios socialinės iniciatyvos, pavyzdžiui, pagalbos teikimas vargstantiems, maisto bankai, švietimo programos ir kt. Tokiu būdu bažnyčia atlieka ne tik dvasinę, bet ir svarbią socialinę funkciją, padedantį stiprinti bendruomenes ir skatinti solidarumą tarp žmonių.
Bažnyčia yra esminė krikščionių tikėjimo ir gyvenimo dalis, kuri simbolizuoja tikėjimo bendruomenę, Dievo buvimą ir dvasinį augimą per maldą, sakramentus ir tarnystę kitiems.
Žymiausios 15 pasaulio bažnyčių
- Šv. Petro bazilika (Vatikanas)
Renesanso ir baroko šedevras, kurio Mikelandželo suprojektuotas kupolas dominuoja Vatikano panoramoje, yra pagrindinė katalikų šventovė. - Notre-Dame de la Paix bazilika (Jamusukras, Dramblio Kaulo Krantas)
Didžiausia pasaulyje katalikų bažnyčia, įtraukta į Gineso rekordų knygą, talpina 18 000 tikinčiųjų ir išsiskiria 158 m aukščiu. - Sagrada Familia (Barselona, Ispanija)
Antonio Gaudí modernistinės architektūros šedevras, statomas nuo 1882 m., yra UNESCO paveldo objektas ir vienas lankomiausių Ispanijos statinių. - Paryžiaus Dievo Motinos katedra (Paryžius, Prancūzija)
Gotikinio stiliaus simbolis, garsėjantis vitražais ir bokštais, šiuo metu atstatomas po 2019 m. gaisro, išlieka Paryžiaus dvasiniu centru. - Ulmo katedra (Ulmas, Vokietija)
Aukščiausia pasaulyje bažnyčia, kurios 161,5 m gotikinis bokštas, baigtas 1890 m., talpindavo iki 20 000 tikinčiųjų viduramžiais. - Kelno katedra (Kelnas, Vokietija)
Gotikos šedevras, kurio 157 m aukščio bokštai daro ją antra aukščiausia Vokietijos bažnyčia, saugo trijų karalių relikvijas. - Milano katedra (Milanas, Italija)
Penkta pagal dydį pasaulyje katedra, garsėjanti įmantriais gotikiniais fasadais ir stogu, nuo kurio atsiveria miesto panorama. - Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (Vilnius, Lietuva)
Barokinė bažnyčia, pripažinta viena gražiausių pasaulyje, išsiskiria laisvai stovinčiomis kolonomis ir laivą imituojančiu sietynu. - Šv. Stepono katedra (Viena, Austrija)
Vienos simbolis, sujungiantis romanikos, gotikos ir baroko stilius, garsėja didžiausiu Austrijos varpu „Pummerin“ ir miesto vaizdais iš bokšto. - Amjeno Dievo Motinos katedra (Amjenas, Prancūzija)
Didžiausias Prancūzijos gotikinis paminklas, UNESCO paveldo objektas, saugo Šv. Jono Krikštytojo galvos relikviją, atgabentą kryžiuočių. - Šv. Michaelio aukso kupolo vienuolynas (Kijevas, Ukraina)
Ukrainos baroko šedevras su auksiniais kupolais, atstatytas 1993 m., puoštas bizantiškomis mozaikomis ir freskomis, traukia piligrimus. - Las Lajas katedra (Ipialesas, Kolumbija)
Gotikos atgimimo stiliaus bažnyčia, pastatyta 1916–1944 m. tarp Guitara kanjono šlaitų, yra populiari piligrimų ir turistų vieta. - Aparecidos Dievo Motinos bazilika (Aparecida, Brazilija)
Antra pagal dydį pasaulyje katalikų bažnyčia, užimanti 12 000 kv. m, yra pagrindinė Brazilijos piligrimystės vieta, skirta Mergelei Marijai. - Liverpulio katedra (Liverpulis, Jungtinė Karalystė)
Didžiausia Jungtinės Karalystės katedra, statyta 1904–1978 m., yra viena ilgiausių pasaulyje, išsiskirianti modernia architektūra. - Agluonos bazilika (Agluona, Latvija)
Baroko stiliaus katalikų šventovė, kasmet rugpjūčio 15 d. sutraukianti tūkstančius piligrimų prie stebuklingo „Agluonos Dievo Motinos“ paveikslo.