Šventoji Margarita Marija Alakok (Marguerite-Marie Alacoque) buvo XVII amžiaus prancūzų vienuolė vizitietė ir mistikė, kurios dėka Katalikų Bažnyčioje išplito pamaldumas Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai. Gimusi 1647 metais Lotejūre, Burgundijoje, ji nuo vaikystės pasižymėjo ypatingu dvasiniu jautrumu ir meile Švč. Sakramentui. Po sunkios ligos, kurios metu ji davė pažadą pasišvęsti Dievui, Margarita Marija 1671 metais įstojo į Paray-le-Monial vienuolyną. Nors bendruomenėje ji buvo laikoma paprasta ir mažai kuo išsiskiriančia seserimi, jos vidinis gyvenimas buvo paženklintas nepaprastomis vizijomis, kurios visiškai pakeitė vėlesnę katalikiško pamaldumo kryptį.
Svarbiausi įvykiai Margaritos Marijos gyvenime įvyko 1673–1675 metais, kai ji patyrė keturis didžiuosius Jėzaus apsireiškimus. Jų metu jai buvo patikėta misija paskleisti pasaulyje žinią apie beribę Dievo meilę, simbolizuojamą liepsnojančios ir erškėčiais apvainikuotos Širdies. Kristus prašė jos, kad būtų įvesta speciali Švenčiausiosios Širdies šventė, skatinama atlyginamoji Komunija pirmaisiais mėnesių penktadieniais ir Garbės sargyba prie tabernakulio. Margarita Marija patyrė didelį pasipriešinimą ir skepticizmą net iš savo vienuolyno vyresniųjų, kol sutiko jėzuitą šv. Klaudijų de la Colombière, kuris atpažino jos patirčių autentiškumą ir tapo jos dvasiniu vadovu.
Margarita Marija mirė 1690 metais, iki paskutinės akimirkos ragindama seseris mylėti meilę, kuri nėra mylima. Jos dvasinis palikimas, nepaisant pradinio nepasitikėjimo, žaibiškai paplito visoje Prancūzijoje, o vėliau ir visame pasaulyje. Jos mistinės patirtys nebuvo vien asmeninis išgyvenimas; jos tapo pagrindu teologiniam mokymui apie Dievo gailestingumą, kuris vėliau buvo oficialiai patvirtintas popiežių enciklikose. Šiandien Paray-le-Monial vienuolynas išlieka vienu svarbiausių piligrimystės centrų, primenančių apie kuklios vienuolės drąsą nešti pasauliui dieviškosios meilės žinią.
Dvylika pažadų ir dvasinė reforma
Margaritos Marijos Alakok užrašyti „Dvylika pažadų“, kuriuos Jėzus suteikė tiems, kurie gerbs Jo Širdį, tapo pamaldumo praktikos pagrindu. Tarp šių pažadų yra ramybė šeimose, paguoda varguose, palaiminimas visoms įmonėms ir, svarbiausia, gailestingumas mirties valandą. Šie pažadai paskatino milijonus tikinčiųjų praktikuoti devynių pirmųjų penktadienių Komuniją, kas padėjo sustiprinti asmeninį ryšį su Eucharistija. Šventoji mokė, kad Švenčiausioji Širdis yra tarsi vandenynas, kuriame turi prasmegti visos žmogaus nuodėmės ir skausmai, užleisdami vietą dieviškajai ramybei.
Jos dvasinis kelias taip pat pasižymėjo visišku nusižeminimu ir klusnumu, kurį ji laikė būtina sąlyga tikrai mistikai. Margarita Marija tikėjo, kad didžiausia auka Dievui yra ne išskirtiniai žygdarbiai, o savo valios atsisakymas ir kasdienių pareigų atlikimas su meile. Ji rašė, kad Jėzaus Širdis yra mokykla, kurioje mokomasi kantrybės ir romumo. Jos įtaka jėzuitų ordinui, kuris tapo pagrindiniu šio pamaldumo platintoju, buvo lemiama, siekiant atremti tuo metu paplitusį jansenizmo griežtumą, kėlusį baimę prieš Dievą.
Kanonizacija ir atvaizdas mene
Margarita Marija Alakok buvo paskelbta šventąja 1920 metais popiežiaus Benedikto XV. Jos kultas tapo toks stiprus, kad XIX a. pabaigoje Prancūzijoje jai garbei buvo pastatyta garsi Sacré-Cœur bazilika Paryžiuje. Mene šventoji paprastai vaizduojama klūpanti priešais pasirodžiusį Kristų, rodantį į savo liepsnojančią Širdį. Ji vilki juodą vizitiečių habitą, o jos veidas išreiškia gilų nuolankumą ir mistinį džiaugsmą. Jos relikvijos ilsisi Paray-le-Monial vienuolyno koplyčioje, po stikliniu altoriumi.
- Birželio 16-oji (arba spalio 16 d. kai kuriuose kalendoriuose) yra oficiali jos minėjimo diena.
- Ji laikoma sergančiųjų poliomielitu, prarandusių tėvus ir ypač pamaldumo Jėzaus Širdžiai globėja.
Šv. Margaritos Marijos palikimas šiandienos Bažnyčioje yra matomas per gyvą Švenčiausiosios Širdies kultą, kuris išlieka viena pagrindinių katalikiško dvasingumo ašių. Ji įrodė, kad Dievas savo paslaptis atskleidžia paprastiems ir nusižeminusiems, o ne galingiesiems. Jos gyvenimo istorija primena, kad meilė yra stipresnė už bet kokį skepticizmą ar persekiojimą. Šiandien Margarita Marija išlieka dangiškąja užtarėja tiems, kurie ieško paguodos ir nori labiau priartėti prie dieviškojo gailestingumo šaltinio.