Ši psalmė yra parašyta paties Dovydo (Dauid) ir yra už (psalmių) skaičiaus ribų, sukurta jam kovojant vienas prieš vieną su Galijotu (Goliad).
- Mažas buvau tarp brolių mano ir jauniausias namuose tėvo mano; ganiau avis tėvo mano.
- Rankos mano padarė muzikos instrumentą, pirštai mano suderino psaltyrių.
- Ir kas praneš Viešpačiui (Kyrios) mano? Jis – Viešpats, Jis pats išklauso.
- Jis pasiuntė savo angelą, paėmė mane nuo tėvo avių ir patepė mane savo šventuoju aliejumi.
- Broliai mano gražūs ir dideli, bet nebuvo palankus jiems Viešpats (Kyrios).
- Išėjau susitikti su svetimtaučiu, ir jis prakeikė mane savo stabais.
- Aš gi, ištraukęs iš jo kalaviją, nukirtau galvą jam ir pašalinau gėdą iš Izraelio (Israel) sūnų.
151‑oji psalmė (Psalmus CLI, Ψαλμὸς ΡΝΑ) yra trumpas, bet labai savitas biblinis tekstas, išlikęs tik graikiškojoje Septuagintoje ir todėl įtrauktas į Rytų ortodoksų Bažnyčios kanoną. Vakarų krikščionybėje – katalikų ir protestantų tradicijose – ji laikoma nekanonine, tačiau pripažįstama kaip senovinis ir vertingas himnas. Psalmė pateikiama kaip Dovydo paties parašyta giesmė, skirta prisiminti jo jaunystę, Dievo išrinkimą ir pergalę prieš Galijotą. Ji išsiskiria tuo, kad nėra bendro pobūdžio malda ar liturginis himnas, bet asmeninė, beveik autobiografinė refleksija, kurioje Dovydas kalba apie savo menkumą, Dievo pašaukimą ir stebuklingą išgelbėjimą.
Ši psalmė išryškina kelis svarbius biblinės teologijos akcentus. Dovydas prisimena, kad buvo jauniausias ir mažiausiai reikšmingas savo šeimoje, tačiau būtent jį Dievas išsirinko ir patepė. Jo pergalė prieš Galijotą pristatoma ne kaip herojiškas žygdarbis, bet kaip Dievo veikimo ženklas: Viešpats pasiuntė angelą, sustiprino jį ir per jį nuėmė gėdą nuo Izraelio. Todėl 151‑oji psalmė yra ne tik istorinis priedas, bet ir gili tikėjimo išpažintis, liudijanti, kad Dievas dažnai renkasi silpnąjį, kad per jį parodytų savo galybę.
(„Kyrios“ – graikiškas Dievo vardo atitikmuo Septuagintoje, vartojamas vietoje hebrajiškojo YHWH.)
(„Psaltyrius“ – senovinis styginis muzikos instrumentas, artimas arfai ar lyrai; iš jo pavadinimo kilo žodis „psalmė“, nes psalmės iš pradžių buvo giedamos pritariant šiam instrumentui.)