1954 m Sun Meong Moonas įkūrė Šventosios Dvasios asociaciją pasaulio krikščionybei suvienyti. Moonas parašė knygą „Dieviškasis principas“, kurioje išdėstė savo teologijos pagrindinius teiginius, interpretuodamas Bibliją per Korėjoje paplitusių tikėjimų prizmę.
Suvienijimo judėjimo teologijoje akcentuojami trys momentai: Sukūrimo, Kritimo ir Atstatymo. Dievas sukūrė pasaulį per šešis tarpsnius – šešias „dienas“. Adomas ir Ieva, pasak “Dieviškojo principo“, turėjo subręsti ir sukurti dievišką šeimą, tapti žmonijos Tikraisiais tėvais, tačiau Ieva buvo sugundyta Šėtono ir, nesulaukusi subrendimo momento, sugulė su Adomu. Tai ir yra kritimas, didžioji nuodėmė; seksuali jos prigimtis paaiškina ir tai, kodėl judėjimo teologijoje taip daug dėmesio skiriama seksualumo ir šeimos temoms. Kadangi dėl seksualumo ir dieviškos šeimos idėjos pamynimo įvyko kritimas, šiomis temomis judėjimas pradeda pasakojimą ir apie dieviškos tvarkos atstatymą. O šiame atstatyme kiekvienam žmogui, sekančiam Moonu, tenka itin svarbus vaidmuo.
Pagal dieviškojį principą, tam, kad būtų atstatyta dieviškoji tvarka, turi būti sukurta tobula šeima, Tikrieji tėvai, kurie išgelbės visą žemę. Dievas ne kartą bandė sukurti tokią tobulą šeimą, tačiau jam vis nepavykdavo. Nepavyko ir Kristui – nespėjęs susituokti, jis buvo nukryžiuotas… Todėl, pasak Moono, kai jis buvo 16-os, jam apsireiškė Kristus ir prašė pratęsti jo nebaigtą misiją – sukurti žemėje tobulą šeimą, kuri nebeturėtų dėl Ievos ir Adomo kaltės žmoniją slegiančios gimtosios nuodėmės. 1960-aisiais Moonas tokią ir sukūrė, susituokdamas su Hak Ja Han, tiesa, tai padarė antrą kartą. Skyrybų faktas Suvienijimo judėjime – gėdos ženklas, o Tikrojo tėvo skyrybos ilgą laiką judėjimui buvo tarsi rakštis nepatogioje vietoje (kaip, beje, ir Tikrųjų tėvų vaikų skandalingas elgesys bei vieno jų savižudybė).
Tikrieji tėvai suteikia palaiminimą kitų porų santuokoms. Iš pradžių to nusipelniusios buvo tik tos šeimos, kurias sukurdavo Moono pasekėjai, vėliau tokį palaiminimą iš Suvienijimo judėjimo įkvėpėjo priimdavo ir kiti. Beje, judėjimo narių vedybų partnerius parinkdavo pats Moonas, vėliau juos sutuokdavo masinėse vestuvių ceremonijose. Tokiose šeimose gimę vaikai, pasak judėjimo mokymo, turėjo būti jau be gimtosios nuodėmės, atpirkti, išlaisvinti nuo kritimo padarinių. Sutuoktiniai paprastai parenkami iš kitų tautų ar net kitų rasių, tuo pabrėžiamas judėjimo siekis įveikti tautines, religines ir rasines perskyras.
Ankstyvas judėjimo veiklos akcentas buvo skirtingų krikščionybės pakraipų suvienijimas po Moono skraiste. Šis projektas, beje, nepavyko. Negana to, daugelis ekumeninių organizacijų atsisakė pripažinti Suvienijimo bažnyčią krikščioniška konfesija.
1994 m. Moonas paskelbė ankstyvosios judėjimo fazės, formavusios atskirą religiją, pabaigą, pareikšdamas, kad nuo šiol „Dievas žmogų sutiksiąs šeimoje“. Būtent nuo tada munistai pradėjo labai akcentuoti šeimos svarbą, pabrėždami, kad, siekiant įgyvendinti Dievo tikslus, yra svarbiau tvirtinti šeimos idealą, nei plėsti Suvienijimo judėjimą. Ir Lietuvoje buvo galima sutikti munistų, gatvėse skaitančių paskaitas apie tyros meilės svarbą, raginančių sutuoktinius tiesiog gatvėje atnaujinti santuokos įžadus ir simboliškai juos sutvirtinti išgeriant taurelę vyno.
Sun Myung Moon'o „Dieviškasis principas“ nėra tiesiog Biblijos interpretacija, o savita teologija, kurioje centrinė vieta skiriama „Atstatymo“ koncepcijai. Moonas teigė, kad Adomo ir Ievos kritimas nebuvo vienkartinis įvykis, o sukėlė grandininę reakciją, paveikusią visą žmonijos istoriją. Ši „originali nuodėmė“ ne tik sugadino žmogaus santykį su Dievu, bet ir sukūrė dvasinę tuštumą, kurią galima užpildyti tik per sąjungą su Mesiju, kuriuo Moonas save ir laikė. Jo teologija remiasi idėja, kad Kristus nebaigė savo misijos Žemėje ir kad jis turėjo grįžti, kad užbaigtų Atstatymo procesą. Ši idėja, žinoma, kelia daug diskusijų krikščionių teologų tarpe.Šventosios Dvasios asociacija, vėliau pervadinta Suvienijimo bažnyčia, tapo Moon'o teologijos skleidimo instrumentu. Ji organizavo masinius religinius susirinkimus, vestuves ir misijas visame pasaulyje, siekdama sukurti „Dievo karalystę“ Žemėje. Moonas pabrėžė šeimos svarbą kaip pagrindinį Dievo plano elementą, skatindamas narius kurti stiprias, tradicines šeimas. Tačiau Suvienijimo bažnyčios veikla ir Moon'o mokymai buvo kritikuojami dėl autoritarinio stiliaus, finansinių skandalų ir kontroversiškų praktikų. Kaip rašė teologas Hans Küngas, "tikėjimas turi būti laisvas, o ne priverstinis". Moon'o atveju, laisvės ir priverstinio tikėjimo ribos buvo dažnai neaiškios. Nepaisant kritikos, Suvienijimo bažnyčia išlieka globali religinė organizacija, turinti milijonus pasekėjų visame pasaulyje. Jos įtaka ir poveikis religijos istorijai yra neabejotinas, nors ir prieštaringai vertinamas.