Džonas Viklifas (angl. John Wycliffe, kartais rašoma Wyclif ar Wiclif) gimė apie 1330 metus Jorkšyro grafystėje, Anglijoje, ir mirė 1384 m. Lutterworthe. Jis buvo teologas, filosofas, reformacijos pranašas, kurio idėjos turėjo didžiulę įtaką tiek Anglijoje, tiek žemyne. Viklifas studijavo ir dėstė Oksfordo universitete, kur tapo vienu iškiliausių scholastinės teologijos kritikų. Jo gyvenimas sutapo su laikotarpiu, kai Bažnyčia buvo giliai įklimpusi į turto kaupimą, politinę įtaką ir doktrininius ginčus. Viklifas tapo vienu pirmųjų, kuris atvirai kvestionavo Bažnyčios autoritetą ir siekė grįžti prie Šventojo Rašto kaip tikrojo tikėjimo šaltinio.
Vardo originalas ir lietuviški variantai
- Originalus vardas: John Wycliffe (dažnai sutinkamos formos Wyclif, Wiclif).
- Lietuviški variantai:
- Johnas Viklifas – dažniausiai vartojama akademinė forma.
- Džonas Viklifas – fonetiškai artima forma, tinkama populiariems tekstams.
- Jonas Viklifas – visiškai sulietuvinta forma, rečiau vartojama, bet galima, jei siekiama nuosekliai lietuvinti visus vardus (pvz., Jonas Kalvinas).
Svarbiausi Viklifo darbai yra teologiniai traktatai, kuriuose jis kritikuoja Bažnyčios praktiką ir doktrinas:
- „Trialogus“ (Trialogas) (1382 m.) – filosofinis ir teologinis dialogas tarp trijų personažų: Tiesos (Alithia), Išminties (Phronesis) ir Klaidos (Pseudis). Čia nagrinėjamos Dievo savybės, kūrimas, sakramentai, nuodėmė ir atpirkimas. Viklifas ypač kritikuoja Bažnyčios turto kaupimą ir transsubstanciacijos doktriną.
- „De civili dominio“ („Apie pasaulietinę valdžią“) – 1376 m. – traktatas, kuriame teigiama, kad Bažnyčia neturi teisės kaupti turto ir valdžios, nes tik dvasinis nuolankumas yra tikrasis Kristaus kelias.
- „De veritate Sacrae Scripturae“ („Apie Šventojo Rašto tiesą“) – 1378 m. – darbas, kuriame Viklifas pabrėžia, kad Šventasis Raštas yra aukščiausias autoritetas, pranokstantis popiežiaus ar bažnytinių susirinkimų sprendimus.
- Biblijos vertimas į anglų kalbą – nors pats Viklifas galėjo nebaigti viso vertimo, jo judėjimas inicijavo pirmąją pilną Biblijos versiją anglų kalba. Tai buvo revoliucinis žingsnis, leidęs paprastiems žmonėms skaityti Raštą gimtąja kalba.
Viklifas laikomas vienu iš ankstyviausių reformacijos pranašų. Jo požiūris į religiją buvo radikalus savo laikui:
- Šventasis Raštas kaip aukščiausias autoritetas. Jis teigė, kad tik Biblija yra neklystanti, o Bažnyčios tradicijos ir popiežiaus sprendimai gali būti klaidingi.
- Bažnyčios turto kritika. Viklifas manė, kad dvasininkai turėtų gyventi skurdžiai ir nuolankiai, o ne kaupti turtus ir politinę galią.
- Sakramentų samprata. Jis kritikavo transsubstanciacijos doktriną (tikėjimą, kad duona ir vynas Eucharistijoje tampa tikru Kristaus kūnu ir krauju), laikydamas ją teologiškai nepagrįsta.
- Atgaila ir tikėjimas. Viklifas pabrėžė, kad tikėjimas ir asmeninis santykis su Dievu yra svarbesni už bažnytines apeigas ar indulgencijas.
- Religinė laisvė. Jo idėjos apie Rašto prieinamumą visiems žmonėms buvo revoliucinės – jis tikėjo, kad kiekvienas krikščionis turi teisę pats skaityti ir suprasti Bibliją.
Džonas Viklifas tapo įkvėpėju Lollardų judėjimui Anglijoje ir Hussitų revoliucijai Bohemijoje. Jo idėjos apie Rašto autoritetą ir Bažnyčios turto kritiką tiesiogiai paveikė vėlesnius reformatorius, tokius kaip Martynas Liuteris ir Jonas Kalvinas. Nors jo gyvenimo laikais Bažnyčia jį pasmerkė, o po mirties net buvo iškasta ir sudeginta jo palaikai, jo mintys išliko ir tapo kertiniu akmeniu reformacijos istorijoje.