Getsemanė (hebrajiškai גַּת שְׁמָנִים, Gat Šemānīm; aramėjiškai „aliejinės presas“)
Mažas alyvmedžių sodas ant Alyvų kalno šlaito, tiesiai priešais Jeruzalės auksinį šventyklos kupolą, už Kidrono upelio. Vos keli šimtai metrų nuo miesto sienų, bet ten prasidėjo pasaulio išgelbėjimas ir kartu didžiausia žmogaus vienatvė.
Vieta ir pavadinimas
- „Gat“ = presas, „šemānīm“ = aliejus (alyvuogių).
- Ten stovėjo akmeninis presas, kur spausdavo šventą aliejų šventyklai.
- Šiandien toje vietoje – senovinis sodas su keliais 1000–2000 metų alyvmedžiais (jų šakmenys tikrai galėjo matyti Jėzų.
Evangelijos scena (Mt 26, Mk 14, Lk 22, Jn 18)
Tai buvo Didžiojo Ketvirtadienio naktis po Paskutinės Vakarienės.
Jėzus su mokiniais perėjo Kidrono slėnį ir įžengė į sodą.
- Paliko aštuonis mokinius prie įėjimo.
- Pasiėmė tik Petrą, Jokūbą ir Joną giliau.
- Tada prasidėjo agonija:
„Mano siela mirtinai nuliūdusi. Pasilikite čia ir budėkite su manimi“ (Mt 26,38).
Jėzus tris kartus meldėsi tais pačiais žodžiais:
„Tėve mano, jei įmanoma, tegu šis taurė mane aplenkia. Tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip tu“ (Mt 26,39).
Prakaitas tapo kaip kraujo lašai, krintantys ant žemės (Lk 22,44) – mediciniškai įmanoma būsena (hematidrozė) nuo nepakeliamo streso.
Mokiniai miegojo.
Jėzus budėjo vienas.
Išdavystė
„Dar jam bekalbant, štai ateina Judas… ir su juo didelė minia su kardais ir vėzdais“ (Mt 26,47).
Bučinys.
„Bičiuli, kam atėjai?“
Tada suėmė.
Petras ištraukė kalaviją, nukirto Malchui ausį.
Jėzus palietė ir išgydė – paskutinis stebuklas prieš kryžių.
„Ar manai, kad negaliu paprašyti Tėvo, ir jis tuoj pat man atsiųstų daugiau nei dvylika legionų angelų?“
Tačiau taurė turėjo būti išgerta.
Kodėl būtent Getsemanė
- Alyvų kalnas – vieta, kur, pagal pranašystes, turėjo pasirodyti Mesijas (Zach 14,4).
- Aliejaus presas – tobulas simbolis: Jėzus čia buvo „išspaustas“ už mus.
- Kidrono slėnis apačioje – pilnas kapų; Jėzus perėjo per mirties slėnį dar gyvas.
Kas liko iki šiol
- Bazilika Visų Tautų Agonijos (dar vadinama „Ašarų bažnyčia“), pastatyta 1924 m.
- Prie jos – uola, ant kurios, anot tradicijos, Jėzus klūpojo prakaituodamas krauju.
- Šalia – 8 labai seni alyvmedžiai; DNR tyrimai rodo, kad jie galėjo būti iš to paties laikotarpio (net jei ne tie patys medžiai, tai bent jų „vaikai“).
Kodėl Getsemanė mums kalba garsiau nei kryžius
Kryžiuje Jėzus kentėjo už mus.
Getsemanėje jis kentėjo vietoj mūsų baimės, vienatvės, pasirinkimo agonijos.
Ten jis ne šaukė „Kodėl mane apleidai?“, bet „Tebūnie tavo valia“.
Getsemanė – vienintelė vieta, kur matome Dievą Žmogų visiškai palūžusį, bet nepalūžtantį.
Ten jis išgėrė taurę, kurios mes niekada nereikės gerti.
Todėl kiekvienas, kas kada nors klūpojo savo „Getsemanėje“ – ligoninės koridoriuje, prie kapo, vienumoje vidurnaktį – žino: jis ten jau buvo. Ir prakaitavo krauju, kad mes galėtume pasakyti „Tebūnie“.
Teologai pabrėžia, kad alyvų spaudimo procesas senovėje buvo itin sunkus ir varginantis darbas. Būtent šis vaizdinys puikiai dera su Jėzaus vidine būsena. Kaip alyvuogės buvo spaudžiamos, kad išsiskirtų vertingas aliejus, taip ir Jėzus sode patyrė tokį dvasinį spaudimą, jog prakaitavo tarsi krauju. Tai rodo, kad jis nebuvo abejingas savo kančiai.
Dar vienas mažai žinomas faktas yra tas, kad alyvmedžiai pasižymi neįtikėtinu atsparumu. Net jei medis atrodo visiškai sudžiūvęs, iš jo šaknų gali išaugti naujos atžalos. Todėl šiandien sode augantys medžiai genetiškai yra tie patys, kurie augo Jėzaus laikais. Jie yra gyvi liudininkai, kurie per tūkstantmečius išsaugojo tą pačią vietą. Getsemanė mums primena, kad net didžiausioje tamsoje ir vienatvėje žmogus gali rasti jėgų pasakyti Dievui taip.