Šis posakis kilęs iš šventojo Augustino (354–430 m.), vieno didžiausių Bažnyčios tėvų ir teologų, gyvenimo. Augustinas gimė Tagastėje (dabartiniame Alžyre), buvo išsilavinęs retorikos mokytojas, ilgą laiką ieškojęs tiesos įvairiose filosofinėse ir religinėse tradicijose – nuo manicheizmo iki neoplatonizmo. Tik būdamas 31 metų, Milane, jis patyrė gilų atsivertimą, kurį nulėmė šv. Ambraziejaus pamokslai ir motinos Monikos maldos. 387 m. Augustinas buvo pakrikštytas, o netrukus tapo kunigu ir vyskupu Hipone (dabartinis Annaba, Alžyras).
Jo raštai suformavo visą Vakarų krikščionybės teologinę tradiciją. Svarbiausi veikalai – „Išpažinimai“ (Confessiones), autobiografinė knyga, kurioje jis apmąsto savo gyvenimo kelią ir Dievo malonę, bei „Dievo miestas“ (De civitate Dei), monumentalus traktatas apie istorijos prasmę, Bažnyčios ir pasaulio santykį. Be to, jis parašė šimtus pamokslų, laiškų ir traktatų, kuriuose nagrinėjo laisvos valios, malonės, nuodėmės ir išganymo temas
Legenda pasakoja:
- Šventas Augustinas vaikščiojo jūros pakrante ir galvojo galvą susisukdamas, kaip čia Dievas yra vienas, o kartu Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia.
- Mato – mažas berniukas prie kranto iškasęs smėlyje duobutę ir kriaukle semia vandenį iš jūros, neša ir pila į tą duobutę.
- Augustinas ir sako: – Ką čia darai, sūnau mano?
- Berniukas atsako: – Visą jūrą noriu išsemti į šitą duobutę.
- Augustinas nusikvatojo: – Ar tau galvoj negerai? Jūra begalinė, o duobutė mažytė – niekada neišsemsi!
- Berniukas pažiūrėjo į jį rimtai ir sako: – O tau, Augustinai, lengviau man tą jūrą išsemti į duobutę, negu tau savo protu Trejybę suprasti.
- Tai taręs – ir dingo kaip dūmas.
- Augustinas suprato, kad tai buvo angelas, ir nuo to laiko nustojo kankinęs galvą – paliko slėpinį Dievui.
- Šitaip ir liko priežodis mūsų krašte: „Lengviau išsemti jūrą negu suprasti Trejybę.“
Pamoka
- Tai alegorija apie nuolankumą prieš Dievo slėpinius.
- Ji primena, kad tikėjimas kartais turi eiti ten, kur protas sustoja.
- Žmogaus protas ribotas, o Dievo paslaptys – beribės.