Sūra Yūnus (arab. يونس) – 10-oji Korano sura, sudaryta iš 109 ajatų. Ji priskiriama Mekos laikotarpiui, greičiausiai vėlyvajam (apie 620–622 m.). Pavadinta pranašo Yūnus vardu (Biblijoje – Jonas), nors apie jį kalbama tik viename ajate – 98-ajame.
Musulmonai ją vadina viena gražiausių ir „psichologiškiausių“ Mekos surų: čia labai daug apie žmogaus sielą, baimę, viltį, atgailą ir Dievo gailestingumą.
Pagrindinės temos ir struktūra
1–40 ajatai – Dievo ženklai ir žmonių užsispyrimas
Prasideda trimis atskiromis raidėmis الر (Alif-Lām-Rā).
Tada ilgas himnas Kūrėjui: dangus, žemė, lietus, laivai, gyvūnai – viskas rodo, kad yra vienas Dievas.
Žmonės stebisi: „Kodėl mums neatėjo pranašas iš mūsų pačių?“ – ir gauna atsakymą: „Jūs atmetėte visus ankstesnius.“
41–70 ajatai – Praeities tautos ir jų likimas
Trumpai primenama Nojaus, Mozės, kitų pranašų istorija: visi jie buvo išjuokti, visi įspėjo, visi galiausiai išgelbėti, o užsispyrę sunaikinti.
Svarbiausia frazė (61-ajame ajate):
„Nė vienas lapas nenukrenta, kad Jis to nežinotų.“
71–93 ajatai – Jono (Yūnus) ir jo tautos istorija (vienintelė vieta, kur jis minimas)
98-asis ajatas – vienintelis, kur tiesiogiai kalbama apie Joną:
„Kodėl nebuvo nė vieno miesto, kuris būtų patikėjęs ir būtų išgelbėtas, išskyrus Jono tautą? Kai jie patikėjo, Mes nuėmėme nuo jų gėdos bausmę šiame gyvenime ir leidome jiems džiaugtis iki nustatyto laiko.“
Tai vienintelė vieta Korane, kur tauta atgailavo laiku ir buvo išgelbėta (kitur visi sunaikinami). Todėl ši sūra dažnai skaitoma, kai prašoma atgailos ir vilties.
94–109 ajatai – Paskutinis įspėjimas Muchammedui ir jo priešams
„Jei abejoji dėl to, ką Mes tau apsireiškėme – klausk tų, kurie skaito Raštą prieš tave.“
Baigiasi gražia malda (109-ajame ajate), kurią musulmonai dažnai kartoja:
„Viešpatie, nepadaryk mūsų širdžių klastingų po to, kai jau mus vedei tiesiu keliu, ir dovanok mums Savo gailestingumą – Tu esi Dosniausiasis Dovanojantis.“
Kodėl ji tokia mylima?
- Vienintelė sūra, kur tauta išgelbėta po atgailos – tai vilties simbolis.
- Labai daug gamtos ženklų (āyāt) – todėl dažnai skaitoma gamtoje ar kelionėje.
- 40-asis ajatas („Ir tavo Viešpats kuria, ką nori, ir pasirenka…“) laikomas viena gražiausių Korano eilučių apie laisvą valią ir Dievo planą.
- Dažnai skaitoma per laidotuves ir prašant atleidimo – ypač 98-asis ajatas apie Jono tautą.
Sūra Yūnus – tai Korano „vilties sūra“. Ji sako: net jei visi ankstesni atmetė tiesą, dar yra laiko atgailauti – ir Dievas gali atšaukti net neišvengiamą bausmę. Todėl musulmonai ją vadina „antra galimybe“ tiems, kurie bijo, kad jau per vėlu.
Sūra Yūnus (arab. يونس)
Dievo, Gailestingojo, Maloningojo vardu.
- Alif-Lam-Ra. Tai yra Išmintingos Knygos eilutės.
- Ar žmonėms keista, kad Mes apreiškėme vyrui iš jų, kad perspėtų žmones ir džiugintų tikinčiuosius, jog jie turi tvirtą vietą pas savo Viešpatį? Netikintieji sakė: „Tai aiškus burtininkas.“
- Jūsų Viešpats yra Dievas, kuris sukūrė dangus ir žemę per šešias dienas, tada įsitaisė ant Sosto, tvarkydamas reikalus. Nėra užtarėjo be Jo leidimo. Tai yra jūsų Viešpats – garbinkite Jį. Argi neprisiminsite?
- Pas Jį yra jūsų sugrįžimas visų. Tai tikras Dievo pažadas. Jis pradeda kūrimą ir Jį pakartoja, kad atlygintų tiems, kurie tikėjo ir darė gerus darbus, teisingai; o netikintiesiems bus verdantis gėrimas ir skaudi bausmė už jų netikėjimą.
- Jis yra Tas, kuris padarė saulę šviesą, o mėnulį – šviesulį, ir nustatė jam stotis, kad žinotumėte metų skaičių ir skaičiavimą. Dievas tai sukūrė tik su tiesa. Jis paaiškina ženklus žmonėms, kurie žino.
- Tikrai nakties ir dienos kaitoje, ir tame, ką Dievas sukūrė danguje ir žemėje, yra ženklų tiems, kurie bijo.
- Tie, kurie nesitiki mūsų susitikimo, patenkinti šiuo pasaulio gyvenimu ir juo nurimę, ir tie, kurie abejingi mūsų ženklams –
- jų buveinė bus Ugnis už tai, ką jie darė.
- Tie, kurie tikėjo ir darė gerus darbus, jų Viešpats ves juos dėl jų tikėjimo. Po jų kojomis tekės upės malonės soduose.
- Jų šauksmas ten bus: „Šlovė Tau, Dieve!“ Jų pasveikinimas ten – „Ramybė!“ O jų paskutinis šauksmas bus: „Šlovė Dievui, pasaulių Viešpačiui.“
- Jei Dievas paskubintų žmonėms blogį taip, kaip jie skubina gėrį, jų laikas būtų baigtas. Bet tie, kurie nesitiki mūsų susitikimo, palikti savo aklame paklydime.
- Kai žmogų paliečia nelaimė, jis šaukiasi mūsų gulėdamas ant šono, sėdėdamas ar stovėdamas. Bet kai Mes nuimame nuo jo nelaimę, jis eina, tarsi nebūtų mūsų šaukęsis dėl to, kas jį palietė. Taip nusikaltėliams padaroma patrauklu tai, ką jie daro.
- Mes tikrai sunaikinome kartas prieš jus, kai jie darė neteisybę, ir jų pasiuntiniai atėjo su aiškiais įrodymais, bet jie netikėjo. Taip Mes atlyginame nusikaltėlių tautai.
- Po jų Mes padarėme jus paveldėtojais žemėje, kad pamatytume, kaip jūs elgsitės.
- Kai jiems skaitomos mūsų aiškios eilutės, tie, kurie nesitiki mūsų susitikimo, sako: „Atnešk kitą Koraną arba pakeisk jį.“ Sakyk: „Man neįmanoma jo pakeisti iš savęs. Aš seku tik tuo, kas man apreikšta. Bijau, jei nepaklusčiau savo Viešpačiui, didžiosios Dienos bausmės.“
- Sakyk: „Jei Dievas būtų norėjęs, aš nebūčiau jo skaitęs jums, ir Jis nebūtų jums jo parodęs. Aš buvau su jumis ilgą laiką prieš tai. Argi nesuprantate?“
- Kas gi neteisingesnis už tą, kuris išgalvoja melą apie Dievą arba neigia Jo ženklus? Tikrai nusikaltėliai nesėkmingi.
- Jie garbina be Dievo tai, kas jiems nei kenkia, nei naudinga, ir sako: „Tai mūsų užtarėjai pas Dievą.“ Sakyk: „Ar pranešite Dievui apie tai, ko Jis nežino danguje ar žemėje?“ Šlovė Jam! Jis aukščiau to, ką jie priskiria.
- Žmonės buvo tik viena bendruomenė, bet jie nesutarė. Jei ne žodis, kuris jau buvo iš anksto iš tavo Viešpaties, jų ginčas būtų išspręstas.
- Jie sako: „Kodėl jam neatsiųsta eilutė iš jo Viešpaties?“ Sakyk: „Nematoma priklauso Dievui. Laukite, aš laukiu kartu su jumis.“
- Kai Mes leidžiame žmonėms paragauti gailestingumo po nelaimės, kuri juos palietė, jie tuoj pat pradeda klastingai elgtis su mūsų ženklais. Sakyk: „Dievas yra greitesnis savo klasta. Mūsų pasiuntiniai užrašo tai, ką jūs darote.“
- Jis yra Tas, kuris leidžia jums keliauti sausumoje ir jūroje. Kai esate laive ir jis plaukia su malonia vėsa, ir jie džiaugiasi ja, ateina stiprus vėjas, ir bangos juos apgaubia iš visų pusių, ir jie mano, kad yra apsupti. Tada jie šaukiasi Dievo, nuoširdžiai Jam atsidavę: „Jei Tu mus išgelbėsi iš šios nelaimės, tikrai būsime dėkingieji.“
- Bet kai Jis juos išgelbsti, jie vėl daro neteisybę žemėje. O žmonės, jūsų neteisybė yra tik prieš jus pačius – tai tik laikinas pasaulio gyvenimo malonumas. Paskui pas Mus jūsų sugrįžimas, ir Mes jums pranešime, ką darėte.
- Pasaulio gyvenimo pavyzdys yra kaip vanduo, kurį Mes leidžiame iš dangaus: su juo susimaišo žemės augalai, kuriuos valgo žmonės ir gyvuliai. Kai žemė pasipuošia ir jos gyventojai mano, kad jie ją valdo, ateina mūsų įsakymas naktį ar dieną, ir Mes padarome ją nušienautą, tarsi ji vakar nebūtų klestėjusi. Taip Mes paaiškiname ženklus žmonėms, kurie mąsto.
- Dievas kviečia į Ramybės Namus ir veda, ką nori, tiesiu keliu.
- Tiems, kurie darė gera, bus geriausia ir dar daugiau. Jų veidai nebus aptemdyti nei dulkėmis, nei tamsa. Jie yra Rojaus gyventojai, ten jie bus amžinai.
- O tie, kurie darė bloga, gaus atlygį pagal savo darbus, ir juos apgaubs tamsa. Jie neturės gynėjo nuo Dievo. Jų veidai bus tarsi apdengti nakties gabalais. Jie yra Pragaro gyventojai, ten jie bus amžinai.
- Tą dieną Mes surinksime juos visus, ir sakysime tiems, kurie priskyrė partnerius: „Likite savo vietose jūs ir jūsų partneriai.“ Mes juos atskirsime, ir jų partneriai sakys: „Jūs mūsų negarbinate.“
- „Dievas yra pakankamas liudytojas tarp mūsų ir jūsų – mes tikrai nežinojome apie jūsų garbinimą.“
- Ten kiekviena siela patirs, ką ji padarė, ir jie bus sugrąžinti pas Dievą, savo tikrąjį Viešpatį, ir dings tai, ką jie išgalvojo.
- Sakyk: „Kas jus aprūpina iš dangaus ir žemės? Kas valdo klausą ir regėjimą? Kas išveda gyvąjį iš mirusiojo ir mirusįjį iš gyvojo? Kas tvarko reikalus?“ Jie sakys: „Dievas.“ Sakyk: „Argi jūs Jo nebijosite?“
- Tai yra Dievas, jūsų tikrasis Viešpats. Po tiesos yra tik klaida. Kaip jūs esate nukreipiami?
- Taip įsigaliojo tavo Viešpaties žodis tiems, kurie nusikalto, kad jie netikės.
- Sakyk: „Ar yra jūsų partnerių, kurie pradeda kūrimą ir jį pakartoja?“ Sakyk: „Dievas pradeda kūrimą ir Jį pakartoja. Kaip jūs esate nukreipiami?“
- Sakyk: „Ar yra jūsų partnerių, kurie veda į tiesą?“ Sakyk: „Dievas veda į tiesą. Ar tas, kuris veda į tiesą, vertas būti sekamas, ar tas, kuris pats neveda, tik yra vedamas? Kaip jūs sprendžiate?“
- Dauguma jų seka tik spėjimus. Spėjimas nieko nepakeičia tiesos atžvilgiu. Dievas žino, ką jie daro.
- Šis Koranas negalėjo būti sugalvotas be Dievo. Jis patvirtina tai, kas buvo prieš jį, ir paaiškina Knygą. Nėra jame abejonės – iš Viešpaties pasaulių.
- Ar jie sako: „Jis jį sugalvojo?“ Sakyk: „Atneškite sūrą, panašią į jį, ir pakvieskite, ką galite, be Dievo, jei esate teisingi.“
- Bet jie neigia tai, ko dar nesuprato, ir dar neatėjo jo paaiškinimas. Taip neigė tie, kurie buvo prieš juos. Pažiūrėk, kokia buvo neteisiųjų baigtis.
- Kai kurie iš jų tiki juo, o kai kurie netiki. Tavo Viešpats geriausiai žino sugedusius.
- Jei jie tave laiko melagiu, sakyk: „Mano darbai – man, jūsų darbai – jums. Jūs esate laisvi nuo to, ką darau, ir aš esu laisvas nuo to, ką darote.“
- Kai kurie iš jų klausosi tavęs. Ar tu gali priversti kurčius girdėti, jei jie nesupranta?
- Kai kurie iš jų žiūri į tave. Ar tu gali vesti aklus, jei jie nemato?
- Dievas žmonių nenuskriaudžia nė kiek, bet žmonės patys save nuskriaudžia.
- Tą dieną, kai Jis juos surinks, atrodys, kad jie buvo tik valandą dienos, ir jie pažins vieni kitus. Tikrai pralaimėjo tie, kurie neigė susitikimą su Dievu ir nebuvo vedami.
- Ar Mes tau parodysime tai, ką jiems pažadėjome, ar paimsime tave, pas Mus jų sugrįžimas. Dievas liudys, ką jie daro.
- Kiekvienai tautai yra pasiuntinys. Kai ateina jų pasiuntinys, sprendžiama tarp jų teisingai, ir jiems nepadaroma neteisybės.
- Jie sako: „Kada bus šis pažadas, jei esate teisingi?“
- Sakyk: „Aš neturiu galios sau nei pakenkti, nei padėti, tik tiek, kiek Dievas nori. Kiekvienai tautai yra laikas. Kai ateina jų laikas, jie negali jo nei atidėti, nei paankstinti.“
- Sakyk: „Ar matėte, jei ateitų jums Jo bausmė naktį ar dieną, ką nusikaltėliai skubina iš jos?“
- Ar kai bausmė įvyksta, jūs tikite ja? Ar dabar, kai anksčiau jos skubinote?
- Tada bus pasakyta tiems, kurie darė neteisybę: „Ragaukite amžinosios bausmės – ar jums atlyginama kitaip, kaip tik už tai, ką darėte.“
- Jie klausia tavęs: „Ar tai tiesa?“ Sakyk: „Taip, prisiekiu savo Viešpačiu, tai tiesa, ir jūs negalite jos išvengti.“
- Jei kiekviena siela, padariusi neteisybę, turėtų viską, kas yra žemėje, ji norėtų tuo išsipirkti. Bet kai jie pamatys bausmę, jie slėps savo apgailestavimą, ir bus nuspręsta tarp jų teisingai, ir jiems nebus padaryta neteisybės.
- Tikrai Dievui priklauso tai, kas yra danguje ir žemėje. Tikrai Dievo pažadas yra tiesa, bet dauguma jų nežino.
- Jis gyvina ir Jis mirdo, ir pas Jį jūs būsite sugrąžinti.
- O žmonės, jums atėjo pamokymas iš jūsų Viešpaties, gydymas tam, kas yra širdyse, vadovas ir gailestingumas tikintiesiems.
- Sakyk: „Dėl Dievo malonės ir Jo gailestingumo – tegul jie tuo džiaugiasi. Tai geriau už tai, ką jie kaupia.“
- Sakyk: „Ar matėte, ką Dievas jums davė kaip pragyvenimą, ir jūs padarėte dalį jo draudžiamą, o dalį leistiną? Ar Dievas jums tai leido, ar jūs išgalvojate melą apie Dievą?“
- Ką manys tie, kurie išgalvoja melą apie Dievą, Teismo dieną? Tikrai Dievas yra maloningas žmonėms, bet dauguma jų nedėkingi.
- Tu nebūsi jokioje būsenoje, ir tu neskaitysi jokio Korano, ir jūs nedarysite jokio darbo, be to, kad Mes esame jūsų liudytojai, kai jį darote. Nėra nieko, kas paslėpta nuo tavo Viešpaties – nei dulkelės svorio žemėje ar danguje, nei mažesnio, nei didesnio – visa yra aiškioje Knygoje.
- Tikrai Dievo draugai neturės baimės ir jie neliūdės.
- Tie, kurie tikėjo ir buvo dievobaimingi.
- Jiems yra geros naujienos šiame gyvenime ir Kitame. Nėra pakeitimo Dievo žodžiams. Tai yra didžioji sėkmė.
- Tegul tavęs neliūdina jų kalbos. Tikrai visa galia priklauso Dievui. Jis yra Girdintis, Žinantis.
- Tikrai Dievui priklauso kas yra danguje ir kas yra žemėje. Tie, kurie šaukiasi partnerių be Dievo, seka tik spėjimą, jie tik meluoja.
- Jis yra Tas, kuris padarė jums naktį, kad ilsėtumėtės joje, ir dieną – šviesią. Tikrai tame yra ženklų žmonėms, kurie klausosi.
- Jie sako: „Dievas priėmė sūnų.“ Šlovė Jam! Jis yra turtingas. Jam priklauso kas yra danguje ir žemėje. Jūs neturite jokio įrodymo dėl to. Ar sakote apie Dievą tai, ko nežinote?
- Sakyk: „Tie, kurie išgalvoja melą apie Dievą, nesėkmingi.“
- Tai tik laikinas pasaulio malonumas. Paskui pas Mus jų sugrįžimas, ir Mes leisime jiems paragauti skaudžios bausmės už jų netikėjimą.
- Papasakok jiems apie Nojų, kai jis sakė savo tautai: „Mano tauta, jei jums sunku mano buvimas ir mano priminimas apie Dievo ženklus, aš pasitikėjau Dievu. Susirinkite savo sprendimą jūs ir jūsų partneriai, ir tegul jūsų sprendimas nebūna jums paslaptis. Tada nuspręskite prieš mane ir nedelskite.
- Jei jūs nusigręžiate, aš neprašiau iš jūsų atlygio. Mano atlygis yra tik iš Dievo, ir man įsakyta būti iš paklusniųjų.“
- Jie jį atmetė, bet Mes išgelbėjome jį ir tuos, kurie buvo su juo laive, ir padarėme juos paveldėtojais, o tuos, kurie neigė mūsų ženklus, paskandinome. Pažiūrėk, kokia buvo įspėtųjų baigtis.
- Po jo Mes pasiuntėme pasiuntinius jų tautoms, ir jie atnešė aiškius įrodymus, bet jie netikėjo tuo, ką anksčiau neigė. Taip Mes užantspaudavome nusikaltėlių širdis.
- Po jų Mes pasiuntėme Mozę ir Aaroną pas faraoną ir jo didžiūnus su mūsų ženklais, bet jie išdidžiai atmetė. Jie buvo nusikaltėlių tauta.
- Kai jiems atėjo tiesa iš mūsų, jie sakė: „Tai aiškūs kerai.“
- Mozė pasakė: „Ar jūs sakote apie tiesą, kai ji atėjo pas jus, kad tai kerai? Burtininkai nesėkmingi.“
- Jie sakė: „Ar tu atėjai pas mus, kad atitrauktum mus nuo to, ką radome pas savo tėvus, ir kad turėtum valdžią žemėje? Mes netikime jumis.“
- Faraonas pasakė: „Atveskite pas mane kiekvieną mokytą burtininką.“
- Kai burtininkai atėjo, Mozė jiems pasakė: „Meskite tai, ką turite mesti.“
- Kai jie metė, Mozė pasakė: „Tai, ką jūs atnešėte, yra kerai. Dievas jį panaikins. Dievas nesutvirtina sugedusiųjų darbų.“
- Dievas patvirtins tiesą savo žodžiais, nors nusikaltėliai to nemėgsta.
- Mozė patikėjo tik nedidelė dalis jo tautos, bijodami Faraono ir jo didžiūnų, kad jie jų neišbandytų. Tikrai Faraonas buvo išaukštintas žemėje ir buvo iš tų, kurie peržengia ribas.
- Mozė pasakė: „Mano tauta, jei tikite Dievu, pasitikėkite Juo, jei esate paklusnieji.“
- Jie sakė: „Mes pasitikime Dievu. Mūsų Viešpatie, neleisk mūsų tapti išbandymu neteisingiems žmonėms.
- Išgelbėk mus savo gailestingumu nuo netikinčiųjų tautos.“
- Mes apreiškėme Mozei ir jo broliui: „Įrengkite savo tautai namus Egipte, padarykite savo namus maldos vietomis, atlikite maldą ir džiugink tikinčiuosius.“
- Mozė pasakė: „Mūsų Viešpatie, tu suteikei Faraonui ir jo didžiūnams puošnumą ir turtus šiame gyvenime, mūsų Viešpatie, kad jie nukreiptų nuo tavo kelio. Mūsų Viešpatie, sunaikink jų turtus ir užkietink jų širdis, kad jie netikėtų, kol nepamatys skaudžios bausmės.“
- Jis pasakė: „Jūsų malda priimta. Būkite tvirti ir nesekite neišmanančiųjų keliu.“
- Mes pervedėme Izraelio vaikus per jūrą, o Faraonas su savo kariuomene juos persekiojo iš puikybės ir priešiškumo. Kai jį pasivijo skendimas, jis pasakė: „Aš tikiu, kad nėra dievo, išskyrus tą, kuriuo tikėjo Izraelio vaikai, ir aš esu iš paklusniųjų.“
- „Ar dabar? Anksčiau tu nepaklusai ir buvai iš sugedusiųjų.“
- „Šiandien išgelbėsime tavo kūną, kad būtum ženklu tiems, kurie ateis po tavęs. Daug žmonių yra abejingi mūsų ženklams.“
- Mes suteikėme Izraelio vaikams tikrą buveinę ir davėme jiems gerų dalykų. Jie nesutarė, kol jiems neatėjo žinojimas. Tavo Viešpats nuspręs tarp jų Teismo dieną dėl to, dėl ko jie nesutarė.
- Jei esi abejojantis dėl to, ką Mes tau apreiškėme, paklausk tų, kurie skaitė Knygą prieš tave. Tiesa tikrai atėjo tau iš tavo Viešpaties, tad nebūk iš abejojančiųjų.
- Nebūk iš tų, kurie neigia Dievo ženklus, kad netaptum pralaimėjusiu.
- Tie, kuriems tavo Viešpaties žodis įsigaliojo, netikės.
- Net jei jiems ateitų kiekvienas ženklas, kol nepamatys skaudžios bausmės.
- Kodėl nė viena gyvenvietė netikėjo ir jų tikėjimas jiems nepadėjo, išskyrus Jonos tautą? Kai jie patikėjo, Mes nuėmėme nuo jų gėdingą bausmę šiame gyvenime ir leidome jiems gyventi iki tam tikro laiko.
- Jei tavo Viešpats būtų norėjęs, visi, esantys žemėje, būtų patikėję. Ar tu priversi žmones tikėti?
- Nė viena siela negali tikėti be Dievo leidimo. Jis uždeda nešvarumą ant tų, kurie nesupranta.
- Sakyk: „Pažvelkite, kas yra danguje ir žemėje.“ Bet ženklai ir perspėjimai nepadeda tiems, kurie netiki.
- Ar jie laukia tik to, kas nutiko ankstesnėms tautoms? Sakyk: „Laukite, aš laukiu kartu su jumis.“
- Paskui Mes išgelbėsime savo pasiuntinius ir tikinčiuosius. Taip Mes privalomai išgelbstime tikinčiuosius.
- Sakyk: „O žmonės, jei abejojate dėl mano religijos, aš negarbinu tų, kuriuos jūs garbinate be Dievo, bet aš garbinu Dievą, kuris jus paims, ir man įsakyta būti iš tikinčiųjų.“
- „Nukreipk savo veidą į religiją, tiesų kelią, ir nebūk iš pagonių.
- Negarbink be Dievo to, kas tau nei padeda, nei kenkia. Jei tai darysi, būsi iš neteisingųjų.“
- Jei Dievas palies tave nelaime, niekas jos nepašalins, tik Jis. Jei Jis nori tau gėrio, niekas negali atšaukti Jo malonės. Jis suteikia ją, kam nori iš savo tarnų. Jis yra Atleidžiantis, Gailestingas.
- Sakyk: „O žmonės, jums atėjo tiesa iš jūsų Viešpaties. Kas vadovaujasi, vadovaujasi sau pačiam, o kas nuklysta, nuklysta prieš save. Aš nesu jūsų saugotojas.“
- Sek, kas tau apreikšta, ir būk kantrus, kol Dievas nuspręs. Jis yra geriausias teisėjas.