Neronas – vienas garsiausių (ir baisiausių) Romos imperatorių. Jo vardas tapo tironijos, prabangos ir beprotybės sinonimu. Valdė tik 13 metų ir 8 mėnesius, bet per tą laiką spėjo nužudyti motiną, dvi žmonas, įpėdinį, sudeginti pusę Romos ir pradėti pirmąjį sistemingą krikščionių persekiojimą istorijoje.
Trumpai apie gyvenimą
- Gimė 37 m. gruodžio 15 d. kaip Lucijus Domitijus Ahenobarbas.
- 50 m. įvaikintas Klaudijaus, 54 m. (17 metų) tapo imperatoriumi.
- Pirmus 5 metus („quinquennium Neronis“) valdė protingai – su Senekos ir Burro pagalba.
- Nuo 59 m. prasidėjo tikrasis siaubas: nužudė motiną Agrippiną, 62 m. – pirmąją žmoną Oktaviją, 65 m. – antrąją žmoną Popėją (spyrė nėščiai į pilvą).
- 68 m. birželį senatas paskelbė jį valstybės priešu, jis nusižudė sakydamas: „Qualis artifex pereo!“ („Koks menininkas miršta!“).
Didysis Romos gaisras ir krikščionys
64 m. liepos 19–27 d. Romą nusiaubė didžiulis gaisras – sudegė 10 iš 14 rajonų.
Liaudyje pasklido gandas, kad pats Neronas įsakė padegti miestą, kad galėtų pastatyti savo auksinį rūmų kompleksą „Domus Aurea“.
Kad nukreiptų įtarimus, Neronas apkaltino krikščionis.
Tacitas (Analai XV, 44) – vienintelis šiuolaikinis šaltinis – rašo taip:
„Kad užgožtų gandus, Neronas sukurpė kaltininkus ir žiauriausiai nubaudė tuos, kuriuos liaudis vadino krikščionimis dėl jų šlykščių nusikaltimų. Christus, jų judėjimo pradininkas, valdant Tiberijui buvo nubaustas mirtimi prokuratoriaus Pontijaus Piloto sprendimu. Laikinai užgniaužtas pražūtingas prietaras vėl iškilo – ne tik Judėjoje, kur jis gimė, bet ir Romoje… Tad pirmiausia suėmė tuos, kurie viešai prisipažino, paskui – pagal jų parodymus – didžiulę minią. Jie buvo žudomi ne tiek už padegimą, kiek už neapykantą žmonijai.“
Tai – pirmasis valstybinis krikščionių persekiojimas istorijoje.
Kankinimai buvo siaubingi:
- apsiaustyti degančiomis drapanomis ir padegti kaip gyvus deglus vakarinėse puotose,
- apvilkti žvėrių kailiais ir atiduoti šunims,
- nukryžiuoti.
Neronas ir religija – pagrindiniai aspektai
Imperatoriaus kultas
Neronas dieviškumo nereikalavo taip agresyviai kaip Domicijanas, bet mėgo būti garbinamas:
- statė sau šventyklas gyvam esant (pvz., Antiochijoje),
- leido vadinti save „naujuoju Apolonu“,
- pats vaidino scenoje ir dainavo kaip dieviškasis menininkas (tai romėnams atrodė šventvagystė).
Rytietiški kultai
Labai mėgo graikų ir rytų religijas:
- vedė Popėją Sabiną, kuri buvo proselytė (simpatizavo judaizmui),
- palaikė Izidės ir Kibėlės kultus,
- 66–67 m. keliavo į Graikiją, dalyvavo visose olimpinėse žaidynėse ir „laimėjo“ 1808 vainikus (perkant teisėjus).
Žydai
Iš pradžių buvo palankus (dėl Popėjos įtakos), bet 66–70 m. prasidėjo didysis žydų sukilimas Judėjoje. Neronas pasiuntė Vespasianą malšinti – tai tapo jo dinastijos galo pradžia.
Magija ir pranašystės
Neronas fanatiškai tikėjo astrologija ir magija:
- nužudė visus, kuriems pranašystės žadėjo sostą,
- po motinos nužudymo nuolat matė šmėklas ir aukojo požemių dievams,
- 68 m. jam buvo pranašauta, kad „Rytų karaliai jį nuvers“ – todėl taip bijojo Partijos.
Kodėl Neronas tapo „Antikristu“ krikščionių akyse?
- Pirmasis imperatorius, kuris oficialiai ir masiškai žudė krikščionis.
- Apreiškimo Jonui knygoje (parašyta ~95 m.) „žvėries skaičius 666“ daugelis ankstyvųjų krikščionių aiškino kaip NERON KAISAR (hebrajiškomis raidėmis = 666).
- Vėlesnė legenda (Nero redivivus) – kad Neronas nemirė, o sugrįš kaip Antikristas.
68 m. birželio 9 d. 30-metis Neronas, apsuptas maištininkų, įsismeigė durklą į gerklę su žodžiais: „Koks menininkas miršta!“
Po jo mirties prasidėjo pilietinis karas – per vienerius metus keturi imperatoriai.
Roma atsiduso lengviau, bet randai liko amžini.