Hebrajiškas vardas יהודה (Yehudah) reiškia „šlovinimas“ arba „ačiū“. Tai vienas populiariausių vardų žydų istorijoje, todėl Biblijoje ir aplinkinėje literatūroje sutinkame mažiausiai šešis skirtingus vyrus, kurie vadinami Juda / Judas / Judą. Jie visi skirtingi žmonės, gyvenę skirtingu laiku ir turėję visiškai skirtingus vaidmenis. Žemiau – aiškus sąrašas, kad daugiau niekada nesumaišytum.
1. Judas (Juda) – patriarchas, Jokūbo sūnus
(Pr 29,35; 35,23; 49,8–12)
Pirmasis ir svarbiausias. Ketvirtasis Jokūbo ir Lėjos sūnus. Iš jo kilo Judo giminė, Judo karalystė (pietinė Izraelio dalis po Saliamono mirties) ir pats žodis „žydas“ (hebr. יְהוּדִי – Yehudi = „iš Judo giminės“).
- Svarbiausi momentai: pasiūlo neparduoti Juozapo, o įmesti į duobę; vėliau laiduoja už Benjaminą; gauna liūto palaiminimą („Judo liūtas“).
- Tradicijos: judaizmas, krikščionybė, islamas (ten Yahudha).
Tai tas Judas, iš kurio kilo karaliai Dovydas, Saliamonas ir, pagal krikščionybę, Jėzus.
2. Judas Iskarijotas – apaštalas, išdavęs Jėzų
(Mt 10,4; Mk 3,19; Lk 6,16; Jn 13)
Vienintelis apaštalas ne iš Galilėjos (iš Kerioto miestelio Judėjoje). Kanoninėse evangelijose – pinigų godus iždininkas, kuris už 30 sidabrinių išduoda Jėzų, vėliau pasikaria (Mt) arba krenta ir plyšta pusiau (Apd 1,18).
- Gnostikų „Evangelija pagal Judą“ (II a.): čia jis – vienintelis tikrai supratęs Jėzų mokinys, kuriam Jėzus pats paveda „išduoti“ kūną, kad dvasia galėtų grįžti į dangų.
Tai labiausiai „piktojo“ Judas istorijoje, bet gnostikai jį paverčia herojumi.
3. Judas, Jokūbo sūnus (apaštalas Tadas)
(Lk 6,16; Apd 1,13; Jn 14,22)
Antras apaštalas vardu Judas. Evangelijoje pagal Joną klausia Jėzaus: „Viešpatie, kodėl nori apsireikšti tik mums, o ne pasauliui?“
- Dažnai vadinamas Judas Tadas arba tiesiog Tadas (kad nesumaišytų su Iskarijotu).
- Bažnyčios tradicijoje – šv. Judas Tadas, desperatiškų atvejų globėjas (nes žmonės bijojo melstis „Judui“ ir pasirinko Tadą).
Šventė – spalio 28 d. (kartu su šv. Simonu).
4. Judas – Jėzaus brolis (Judo laiško autorius)
(Jud 1; Mt 13,55; Mk 6,3)
Jėzaus „brolis“ pagal kūną (arba pusbrolis, pagal katalikų ir ortodoksų tradiciją). Evangelijose minimas kaip vienas iš keturių brolių: Jokūbas, Juozapas, Judas ir Simonas.
- Parašo trumpą Naujojo Testamento laišką (Judo laiškas), kuriame įnirtingai kovoja su gnostikų erezijomis.
- Tradicijoje dažnai sutapatinamas su apaštalu Tadu (Judas Tadas), nors greičiausiai tai du skirtingi žmonės.
Šventė – taip pat spalio 28 d.
5. Judas Barsabas
(Apd 15,22–32)
Ankstyvosios Bažnyčios Jeruzalės bendruomenės narys. Kartu su Sila lydi Paulių ir Barnabą, nešdami Jeruzalės susirinkimo laišką Antiocheijai („apaštališkąjį dekretą“).
- Minimas tik vieną kartą, bet rodo, kad vardas Judas buvo labai paplitęs ir tarp pirmųjų krikščionių.
6. Judas Galilėjietis
(Apd 5,37; Juozapas Flavijus)
Žydų sukilėlis apie 6–7 m. po Kr., kai Romos valdžia įvedė gyventojų surašymą. Vadovavo maištui, skelbdamas: „Tik Dievas yra mūsų valdovas!“
- Jo sekėjai – zelotai – vėliau tapo vienu iš romėnų–žydų karo variklių.
- Minimas kaip pavyzdys, kaip pavojinga maištauti prieš Romą.
Trumpa atmintinė, kad nesumaišyti
| Judas | Laikotarpis | Pagrindinis vaidmuo | Tradicinis vertinimas |
|---|---|---|---|
| Juda – patriarchas | ~ XVIII a. pr. Kr. | Judo giminės ir karalystės pradininkas | Teigiamas (liūtas, karaliai) |
| Judas Iskarijotas | I a. | Apaštalas–išdavikas | Neigiamas / gnostikų – herojus |
| Judas Tadas (Jokūbo sūnus) | I a. | Apaštalas | Teigiamas, desperatiškų globėjas |
| Judas – Jėzaus brolis | I a. | Judo laiško autorius | Teigiamas |
| Judas Barsabas | I a. | Apaštalų susirinkimo pasiuntinys | Neutralus |
| Judas Galilėjietis | I a. pradžia | Sukilėlis prieš Romą | Neigiamas romėnams, teigiamas zelotams |
Vardas tas pats, bet žmonės – visiškai skirtingi. Vienas davė vardą tautai, kitas – išdavė Mesiją, trečias – rašė laišką prieš erezijas, ketvirtas – kovojo su Roma.