Kas yra kosmogenezė?

Kosmogenezė nėra šiuolaikinė mokslinė kosmologija ir nėra biblinis šešių dienų kūrimas. Tai ezoterinė-filosofinė Visatos atsiradimo ir raidos doktrina, kurią Blavatskaja teigė gavusi tiesiogiai iš „Rytų Mahatmų“ (slaptų Tibeto ir Indijos išminčių) bei iš senovės „Dzyan knygos“ – tariamai milijonų metų senumo šventraščio, parašyto nežinoma Senzaro kalba ir saugomo slapčiausiose Azijos šventyklose.

Šios doktrinos šerdis – septyni archajiški simboliniai posmai (vadinamieji „stanzos“), kuriuose užkoduota visa Visatos kūrimo paslaptis. Iš viso jie sudaro 53 trumpus, mįslingus teiginius – tarsi kosminė poema, parašyta dar prieš žmogaus kalbą. Blavatskaja pateikia:

• originalų Senzaro tekstą lotyniškomis raidėmis,
• pažodinis vertimą į anglų kalbą,
• šimtus puslapių komentarų, kuriuose palygina šiuos posmus su senovės Egipto, Indijos, Kabala, gnostikų, pitagoriečių ir kitų tradicijų tekstais.

Pagal kosmogenezę Visata nėra vienkartinis Dievo aktas ir nėra atsitiktinis Didysis sprogimas. Ji yra amžina, periodiška ir gyva. Visa egzistencija vyksta milžiniškais ciklais – kosminiais „įkvėpimais“ (kai Visata išsiskleidžia) ir „iškvėpimais“ (kai vėl susitraukia į Absoliutą). Šie septyni posmai ir yra tas legendinis „septynių dienų kūrimas“, tik ne žmogaus dienomis, o kosminiais amžiais, o „dienų“ skaičius čia turi daug gilesnę ezoterinę prasmę.

Pagrindiniai kosmogenezės principai pagal „Slaptąją doktriną“

1. Amžinoji nepažini Tėvynė (Parabrahmanas arba Absoliutas)
Už visko, kas egzistuoja, yra tai, ko žmogaus protas niekada iki galo nesuvoks – Begalinis, Bevardis, Nekintamas Pagrindas. Tai nėra asmeninis Dievas, kuris sėdi danguje ir kuria pasaulį iš nieko. Greičiau tai „Būtis be būties“ arba „Tuštuma, kuri yra absoliuti pilnatvė“. Iš šio Absoliuto periodiškai išsiskleidžia visa matoma ir nematoma Visata (kaip sapnas iš miegančiojo proto), o pasibaigus didžiajam ciklui viskas vėl susitraukia atgal į Jį. Šis „poilsio“ laikotarpis vadinamas Pralaja – kosminė naktis.

2. Trys pagrindiniai Logosai – kosminio kūrybos „trejybė“
Kad Begalinis Absoliutas galėtų pasireikšti kaip Visata, reikia trijų pagrindinių neasmeninių jėgų (panašu į krikščionišką Tėvą–Sūnų–Šventąją Dvasią, bet be asmenybės):

• Pirmasis Logos – gryna potencija, dar nieko nėra, tik galimybė viskam.
• Antrasis Logos – visatinė Išmintis (dar vadinama Alaya siela), tai kosminis „protas“, kuriame jau yra visi būsimos Visatos planai ir archetipai.
• Trečiasis Logos – Fohatas, kosminė elektra ir gyvybinė energija. Tai jėga, kuri „įžiebia“ materiją, pradeda judėjimą ir verčia suktis visus ratus (planetų orbitas, atomus ir t. t.).

3. Septyneriopas viskas – septyni egzistencijos planai
Niekas Visatoje nėra „tik kieta materija“ arba „tuščia erdvė“. Viskas – nuo atomo iki žmogaus ir visos Visatos – turi septynis persmelkiančius sluoksnius (vibracijos lygius). Mes matome ir jaučiame tik grubiausią:

1. fizinis planas (kietas, skystas, dujinis)
2. astralinis planas (emocijų, vaizdinių, svajonių pasaulis)
3. mentalinis planas (minčių ir idėjų pasaulis)
4. buddhinis planas (intuicijos ir vienybės su viskuo pasaulis)
5. atmic planas (grynos valios ir dvasinės galios pasaulis)
6. monadinis planas (individualios dieviškos kibirkšties lygmuo)
7. dieviškasis (Adi) planas – tiesioginis ryšys su Absoliutu

Visi šie septyni yra čia pat vienu metu, persmelkia vienas kitą kaip skirtingo dažnio radijo bangos – tik mes neturime organų aukštesniems planams suvokti.

4. Septyni didieji ciklai – Manvantaros ir Pralajos
Visata negyvena tiesiai ir amžinai – ji kvėpuoja. Vienas „įkvėpimas“ (aktyvi Visata, Manvantara) trunka 311 040 000 000 000 Žemės metų – tai viena Brahmos diena. Paskui tiek pat trunka „iškvėpimas“ (Pralaja – viskas susitraukia atgal į Absoliutą). Mūsų dabartinė Saulės sistema yra tik ketvirtoji iš septynių tos pačios grandinės sistemų – vadinasi, esame pačiame ciklo viduryje.

5. Septynios šakninės rasės ir septyni žemynai
Žemė ir žmonija nėra „pirmas kartas“. Mūsų planeta jau turėjo keturis visiškai skirtingus fizinius pavidalus („praeities žemynus“), o žmonija evoliucionuoja per septynis didelius etapus – šaklines rases:

• 1-oji rasė – bekūnė, eterinė (gyveno Poliariniame žemyne)
• 2-oji rasė – hiperborėjinė (taip pat beveik bekūnė)
• 3-oji rasė – lemūriečiai (milžiniški, turėjo trečią akį)
• 4-oji rasė – atlantai (labai išsivysčiusi technologinė civilizacija, žuvusi per kataklizmus)
• 5-oji rasė – mūsų dabartinė arijų rasė (pradėta maždaug prieš milijoną metų)
• 6-oji ir 7-oji rasės – ateities žmonija, turėsianti visiškai naujas jusles ir gebėjimus

6. „Dzyan knyga“ ir septynios stanzos
Visa kosmogenezės doktrina yra Blavatskajos komentaras prie septynių slaptų posmų iš legendinės „Dzyan knygos“ – tariamai seniausios žmonijos knygos, parašytos nežinoma Senzaro kalba ir saugomos Tibeto šventyklose. Kiekviena stanza aprašo vieną didįjį Visatos išsiskleidimo etapą. Iš viso 53 simboliniai teiginiai. Blavatskaja pateikia:

• originalų tekstą lotyniškomis raidėmis
• pažodinis vertimas į anglų kalbą
• šimtų puslapių mokslinį, filosofinį ir religinį komentarą

Būtent šios septynios stanzos yra tikrasis „Cosmogenesis“ branduolys – visa kita yra jų išaiškinimas.

Šie šeši punktai sudaro visą kosmogenezės stuburą ir yra lengvai suprantami bei atskiriami.

Skirtumas nuo kitų kosmogonijų

Kodėl tai buvo revoliucinga 1888 m.?

• Pirmą kartą Vakaruose plačiai pristatyta Rytų cikliško laiko samprata
• Pirmą kartą pasakyta, kad žmogus yra daug senesnis už 6000 metų
• Pirmą kartą moksliniu-filosofiniu stiliumi sujungta Brahma, Kabala, gnostikai, pitagoriečiai ir Buda
• Pradėta kalbėti apie „septynis planus“, kurie vėliau pateko į visą New Age literatūrą

Net ir šiandien daugelis sąvokų („kosminė energija“, „aura“, „čakros“, „karmos dėsnis“, „rasės ir evoliucija“) Vakaruose pirmą kartą masiškai pasirodė būtent per Cosmogenesis.

Katalikų Bažnyčios ir mokslo požiūris

• Mokslas: visiškai atmeta kaip spekuliatyvią fantaziją be jokių įrodymų
• Katalikų Bažnyčia: laiko pavojinga panteistine erezija ir gnosticizmu, nes neigia asmeninį Dievą-kūrėją ir Biblijoje aprašytą kūrimą

Vis dėlto, kaip kultūros ir filosofijos istorijos reiškinys, kosmogenezė yra vienas įtakingiausių XIX a. tekstų – jis tiesiogiai paveikė Rudolfą Steinerį, Alice Bailey, šiuolaikinį New Age, net dalį šiuolaikinės fantastikos ir konspirologijos.

Septynios Dzyan knygos stanzos – Cosmogenesis

STANZA I – Visatos naktis (6 teiginiai)

1. Amžinasis Tėvas-Motina, apsigaubęs Savo amžinai nematomais Apdarais, vėl miegojo Septynias Amžinybes.
2. Laiko nebuvo, nes jis miegojo Begalinėje Trukmės Glėbyje.
3. Visatinio Proto nebuvo, nes nebuvo Ah-hi, kurie Jį talpintų.
4. Septynių Kelių į Palaimą nebuvo. Didžiųjų Vargo Priežasčių nebuvo, nes nebuvo nė vieno, kas jas sukurtų ir jomis įsipainiotų.
5. Tamsa viena temdė Beribę Visatą, nes Tėvas, Motina ir Sūnus vėl buvo viena.
6. Nebuvo nei tylos, nei garso; nieko, išskyrus Nenutrūkstamą Amžinąjį Kvėpavimą, kuris pats savęs nepažįsta.

STANZA II – Pirmasis virptelėjimas (7 teiginiai)

1. Valanda dar nebuvo išmušusi; Spindulys dar nebuvo švystelėjęs į Užuomazgą.
2. Septynetas dar nebuvo gimęs iš Šviesos Tinklo. Tamsa viena buvo Tėvas-Motina – Svabhavat.
3. Kur buvo Užuomazga ir kur dabar Tamsa?
4. Užuomazga yra Tai, o Tai yra Šviesa – Baltasis Spindintis Slėptojo Tėvo Sūnus.
5. Tamsa spinduliuoja Šviesą, o Šviesa meta vienintelį Spindulį į Motinos-Vandens gelmes.
6. Spindulys pervėrė Pirmykštį Vandenį ir apvaisino nejudrią Užuomazgą.
7. Tėvas-Motina audė audeklą, kurio viršutinis galas buvo pritvirtintas prie Dvasios, o apatinis – prie Tamsos; audeklas yra Visata.

STANZA III – Pabudimas (7 teiginiai)

1. Paskutinis virpesys Septintos Amžinybės dreba erdvėje; Motina plečiasi kaip lotoso žiedas.
2. Visata pabunda iš savo nakties miego.
3. Štai matomas Didysis Kvėpavimas, kuris iššaukia pasaulius į gyvybę.
4. Septyni Spinduliai išeina iš Vienos Šviesos; Septyni Sūnūs gimsta iš Vienos Motinos.
5. „Žiūrėkite, – tarė jie, – tai mūsų Visatos Motina!“
6. Fohatas žengia per erdvę septyniais šuoliais ir sustoja prie kiekvienos planetos.
7. Jis stato Ratą, kuris apgaubia viską.

STANZA IV – Septynių kelių kūrimas (7 teiginiai)

1. Štai Septyni Kovotojai, Septyni Lotosai, Septyni Šviesos Sūnūs.
2. Jie kuria Septynis Pasaulius ir Septynis Planus.
3. Iš Pirmojo Logos gimsta Antrasis, iš Antrojo – Trečiasis.
4. Tėvas-Motina sukasi, audžiant audeklą iš šviesos siūlų.
5. Fohatas suriša ugnies atomus ir sudaro pasaulius.
6. Jis stato Didįjį Ratą, kurio riba yra nežinoma.
7. Tamsa išnyksta, ir šviesa vėl ateina.

STANZA V – Fohato žygiai (8 teiginiai)

1. Fohatas eina per erdvę ir skaičiuoja laiką septyniais ratais.
2. Jis piešia spiralines linijas, kad sujungtų Šešetą su Septintuoju – Karūna.
3. Jis kuria ugnies sūkurį ir sudaro kometa.
4. Trys, Penki ir Septyni – štai skaičiai, kuriais statoma Visata.
5. Motina-Lotosas išskleidžia savo žiedlapius ir tampa Dešimčia.
6. Fohatas stato iš ugnies ir vandens, iš oro ir žemės.
7. Jis yra Tėvo minties žirgas ir Motinos minties karys.
8. Kai pasauliai paruošti, jis traukiasi į tylą.

STANZA VI – Mūsų pasaulio gimimas (10 teiginių)

1. Štai prasideda ketvirtoji grandinė.
2. Iš Amžinosios Tamsos išnyra Šviesa.
3. Septyni Didieji Lha kuria septynis mažesnius Lha.
4. Jie stato mūsų pasaulį iš pirmykštės medžiagos.
5. Pirmoji rasė gimsta be tėvo ir motinos.
6. Antra rasė gimsta iš prakaito.
7. Trečioji rasė dalijasi į dvi dalis.
8. Ketvirtoji rasė gyvena Atlantidoje.
9. Penktoji rasė kyla iš pelenų.
10. Šeštoji ir Septintoji dar ateis.

STANZA VII – Septynios kovos ir septynios pergalės (8 teiginiai)

1. Štai dienos ir naktys mūsų Manvantaros.
2. Septynios kovos tarp Šviesos ir Tamsos.
3. Septynios pergalės Dvasios virš Materijos.
4. Lipika rašo Auksinėje Knygoje.
5. Karminiai Valdovai skaičiuoja laiką.
6. Žmogus tampa dievu, dievas tampa žmogumi.
7. Kai ateis Septintoji rasė, ratas užsidarys.
8. Tada vėl ateis Didžioji Naktis, ir viskas sugrįš į Amžinąjį Kvėpavimą.

Tai ir yra tikroji „kosminė poema“, ant kurios pastatyta visa Cosmogenesis.