Sūra Nūh (arabų kalba نوح) – septyniasdešimt pirmasis Korano skyrius, skirtas pranašo Nojaus istorijai. Pavadinimas kilęs iš jo vardo, o tekstas priklauso mekinio laikotarpio apreiškimams – tai reiškia, kad jis buvo apreikštas pranašui Mahometui dar iki jo persikėlimo į Mediną. Ši sūra sudaryta iš dvidešimt aštuonių eilučių (ajat) ir laikoma viena iš glaustų, bet teologiškai turtingų Korano vietų, apmąstančių žmogaus atsakomybę prieš Dievą ir atkaklų pranašo darbą.
Sūra Nūh neturi formalių dalių, tačiau jos struktūra aiškiai išsidėsto: pradžioje Nūhas gauna Dievo įsakymą įspėti savo tautą, vidurinėje dalyje išdėstomas jo ilgas ir beviltiškas pamokslavimas, o pabaigoje perteikiamas jo prašymas Dievui – nubausti netikinčiuosius ir apdovanoti tikinčiuosius atleidimu. Pasakojimas glaustas, be šalutinių siužetų, bet emociškai stiprus. Jame girdimas pranašo balsas, kalbantis tiesiai Dievui, o ne žmonėms, todėl sūra skamba kaip malda, monologas ir liudijimas viename.
Religinė reikšmė šio teksto labai plati. Nojus islamo tradicijoje laikomas vienu iš didžiųjų pranašų, vienu iš tų, kurie atkakliai kvietė žmones į monoteizmą, bet buvo atstumti. Korane jis vadinamas Dievo tarnu ir pasiuntiniu, o jo istorija simbolizuoja ištvermę, tikėjimą ir pasitikėjimą Dievo sprendimu net tada, kai viskas atrodo beviltiška. Nūhas daugiau nei devynis šimtus metų kvietė savo tautą, tačiau jie liko užkietėję ir paniekino jį. Dėl to Dievas atsiuntė tvano bausmę, išgelbėdamas tik pranašą ir tikinčiuosius, o likusieji pražuvo.
Sūra Nūh perteikia ne tiek istoriją, kiek moralinę pamoką. Ji pabrėžia, kad žmogus gali pasirinkti – paklusti Dievui arba atkakliai atmesti tiesą. Ji primena, kad net pranašo kantrybė turi ribas, o Dievo teisingumas galiausiai viską atstato. Tuo pačiu pabaigos eilutėse randama švelnumo ir užtarimo: pranašas prašo atleidimo ne tik sau, bet ir savo tėvams bei visiems tikintiesiems. Šis universalus užtarimas tapo islamo maldų pavyzdžiu, dažnai kartojamu per pamaldas ir asmenines maldas.
Istoriniu požiūriu ši sūra buvo reikšminga mekinio laikotarpio musulmonams, kuriuos persekiojo ir atstūmė jų pačių gentainiai. Jie matė Nūho istorijoje savo situaciją – tikėjimą, atmetimą, kantrybę ir galutinį Dievo teisingumą. Dėl to sūra Nūh įgavo dvasinės ištvermės prasmę. Jos skaitiniai iki šiol naudojami kaip atgailos, prašymo ir pasitikėjimo Dievu tekstas.
Teologiškai sūra remiasi pagrindinėmis islamo sąvokomis – tawhidu (Dievo vienumu), sabr (kantrybe) ir rahma (gailestingumu). Ji įspėja, kad išganymas nėra paveldimas – net Nojaus sūnus nebuvo išgelbėtas, nes netikėjo. Tokia mintis naikina bet kokį klaidingą pasitikėjimą kilme ar statusu ir nukreipia dėmesį į tikėjimo turinį.
Nūh نوح
1
Mes iš tiesų siuntėme Nūhą pas jo tautą: „Įspėk savo tautą prieš ateinant skausmingai bausmei.“
Paaiškinimas: Pradeda pranašo misiją – Nūhas kviečiamas įspėti apie Dievo bausmę, ragindamas tautą atsiversti.
2
Jis tarė: „O mano tauta, aš jums esu aiškus įspėtojas.“
Paaiškinimas: Nūhas pristato save – pabrėžia savo vaidmenį kaip tiesmuką pranašą, be apgaulės.
3
„Garbinkite Dievą, bijokite Jo ir pakluskite man.“
Paaiškinimas: Pagrindinis kvietimas – monoteizmas, baimė ir paklusnumas pranašui veda prie atleidimo.
4
„Jis atleis jums jūsų nuodėmes ir atidės jums iki nustatyto termino. Tikrai, kai ateina Dievo terminas, jis neatidedamas, jei tik žinotumėte.“
Paaiškinimas: Pažadas malonės – atgaila duoda atleidimą ir ilgesnį gyvenimą, bet terminas neišvengiamas.
5
Jis tarė: „Mano Viešpatie, aš kviečiau savo tautą naktį ir dieną.“
Paaiškinimas: Nūho kantrybė – nuolatinis raginimas rodo pranašo pastangas, nepaisant nuovargio.
6
„Bet mano kvietimas tik didino jų bėgimą.“
Paaiškinimas: Tautos užsispyrimas – pastangos atgraso, didindamos atstūmimą.
7
„Ir tikrai, kai aš juos kviečiau, kad Tu juos atleistum, jie įsikišo pirštus į ausis, apsigobė drabužiais, atkakliai laikėsi ir didžiavosi perdėtai.“
Paaiškinimas: Pasipriešinimo vaizdas – fiziniai gestai rodo aklumą ir aroganciją prieš tiesą.
8
„Paskui aš kviečiau juos viešai.“
Paaiškinimas: Viešas raginimas – Nūhas pereina prie atviro skelbimo, siekdamas platesnės auditorijos.
9
„Paskui aš jiems paskelbiau atvirai ir slapta kalbėjau jiems.“
Paaiškinimas: Įvairūs metodai – viešumas ir privatumas rodo pranašo lankstumą misijoje.
10
„Ir sakiau: ‘Prašykite atleidimo savo Viešpaties – tikrai Jis yra Dažnai Atleidžiantis.’“
Paaiškinimas: Atgailos raginimas – pabrėžiama Dievo gailestingumas kaip kelias į išsigelbėjimą.
11
Jis atsiųs jums dangų gausiai.
Paaiškinimas: Pažadas lietaus – atgaila atveria dangaus vartus, simbolizuojant materialų palaiminimą ir derlių.
12
Jis padaugins jums turtus ir vaikus, ir padarys jums sodus, ir padarys jums upes.
Paaiškinimas: Visapusiška gerovė – Dievas duoda palikuonis, sodus ir vandenį kaip atlygį už paklusnumą.
13
Kas jums yra, kad nesitikite Dievo didybės?
Paaiškinimas: Klausimas apie abejones – raginimas pripažinti Kūrėjo galią, matomą visatoje.
14
Jis juk sukūrė jus etapais.
Paaiškinimas: Žmogaus kūrimas – priminimas apie vystymosi stadijas, įrodant Dievo planą.
15
Ar nematote, kaip Dievas sukūrė septynis dangus vienas ant kito?
Paaiškinimas: Kosmoso sluoksniai – tobulas dangų išdėstymas kviečia stebėtis Kūrėjo darbu.
16
Ir padarė mėnulį juose šviesa, o saulę – žibintu.
Paaiškinimas: Šviesuliai tarnai – mėnulis atspindi, saulė šviečia, abu tarnauja žmogui.
17
Ir Dievas išaugino jus iš žemės augimu.
Paaiškinimas: Palyginimas su augalais – žmogus kyla iš dulkių kaip augalija, pabrėžiant kilmę.
18
Paskui Jis grąžins jus į ją ir iškels jus iškėlimu.
Paaiškinimas: Mirtis ir prisikėlimas – grįžimas į žemę ir Teismo diena primena atsakomybę.
19
Ir Dievas padarė žemę jums ištiesta.
Paaiškinimas: Žemė kaip kilimas – pritaikyta gyvenimui, palengvinanti judėjimą.
20
Kad eitumėte joje plačiais keliais.
Paaiškinimas: Keliai kaip dovana – kalnai ir slėniai sudaro takus prekybai ir kelionėms.
21
Nūhas tarė: „Mano Viešpatie, jie man nepakluso ir sekė tuo, kurio turtas ir vaikai tik didino jam nuostolį.“
Paaiškinimas: Pranašo skundas – netikintieji renkasi pasaulietišką galią, kuri tik kenkia jų sielai.
22
Ir jie sukūrė didelį sąmokslą.
Paaiškinimas: Elito planas – vadai kursto melą, kad išlaikytų savo įtaką prieš tiesą.
23
Ir tarė: „Nepalikite savo dievų, nepalikite Waddo, nei Suwā‘o, nei Yaghūtho, nei Ya‘ūqo, nei Nasro.“
Paaiškinimas: Stabų vardai – minimos priešislaminės arabų dievybės, raginama laikytis pagoniškos tradicijos.
24
Ir jie jau suklaidino daugelį; tad nedidink neteisiesiems nieko, išskyrus paklydimą.
Paaiškinimas: Nūho malda – prašoma, kad Dievas leistų jiems dar labiau klysti, kaip bausmę.
25
Dėl savo nuodėmių jie buvo paskandinti ir įvesti į ugnį; ir nerado jie sau jokio pagalbininko, be Dievo.
Paaiškinimas: Potvynio bausmė – netikintieji nuskendo ir pateko į pragarą be apsaugos.
26
Ir Nūhas tarė: „Mano Viešpatie, nepalik žemėje nė vieno iš netikinčiųjų gyventojo.“
Paaiškinimas: Galutinis prašymas – visiškas netikinčiųjų sunaikinimas, kad neišliktų jų palikuonys.
27
„Jei Tu juos paliksi, jie suklaidins Tavo tarnus ir negimdys nieko, išskyrus nedorėlį, netikintį.“
Paaiškinimas: Argumentas – palikti gyvus reikštų amžiną pagundą tikintiesiems.
28
„Mano Viešpatie, atleisk man ir mano tėvams, ir tam, kuris įžengs į mano namus tikėdamas, ir tikintiems vyrams bei moterims; ir nedidink neteisiesiems nieko, išskyrus pražūtį.“
Paaiškinimas: Plati malda – atleidimas šeimai, tikintiesiems ir pražūtis priešams, užbaigiant skyrių.