Saliamono raktai – tai du garsūs viduramžių ir vėlesni okultiniai traktatai, priskiriami Biblijos karaliui Saliamonui: Didysis Saliamono raktas (lot. Clavicula Salomonis, angl. The Key of Solomon the King, liet. Didysis Saliamono raktas) ir Mažasis Saliamono raktas (lot. Lemegeton Clavicula Salomonis, angl. The Lesser Key of Solomon, liet. Mažasis Saliamono raktas). Abu kūriniai remiasi legenda apie Saliamoną – Izraelio karalių iš X a. pr. Kr., Dovydo sūnų, pastatydinusį Jeruzalės šventyklą ir gavusį dievišką išmintį. Pasak Biblijos, Dievas jam pasiūlė bet kokį troškimą, o Saliamonas pasirinko supratimą teisingumui. Žydų folkloras ir apokrifai, kaip Saliamono testamentas, vaizduoja jį kaip magą, valdantį demonus ir angelus per Dievo vardą įrašytą žiedą. Viduramžių autoriai priskyrė jam šias knygas, kad suteiktų autoritetą – Biblijos figūros vardas padarė okultines praktikas šventesnes ir senesnes, jungdamas kabalą, hermetizmą bei krikščionybę.
Didysis raktas atsirado XIV–XV amžiuje Europoje, greičiausiai Italijoje ar Ispanijoje, iš įvairių šaltinių. Pirmieji rankraščiai lotynų kalba, vėliau vertimai į prancūzų, anglų ir kitas kalbas. Žinomiausias modernus leidimas – S. L. MacGregor Mathers 1889 m. „The Key of Solomon the King“. Mažasis raktas sudarytas XVII amžiuje kaip kelių tekstų rinkinys, dažnai siejamas su Anglija.
Abu traktatai moko ritualinės magijos, bet skiriasi pobūdžiu: Didysis orientuotas į teurgiją – šventą bendravimą su aukštesnėmis jėgomis, o Mažasis – į goetiją, demonų evokaciją ir praktiškesnį valdymą.
Pagrindiniai skirtumai palyginimui:
| Aspektas | Didysis Saliamono raktas (Clavicula Salomonis) | Mažasis Saliamono raktas (Lemegeton) |
|---|---|---|
| Kilmė ir laikas | XIV–XV a., renesanso magija | XVII a., rinkinys iš senesnių tekstų |
| Pagrindinis dėmesys | Teurgija: apsivalymas, angelų invokacija, talismanai | Goetija: demonų evokacija, prievarta dvasioms |
| Struktūra | Dvi knygos: pasiruošimas (apsivalymas, maldos) ir praktika (pentakeliai pagal planetas) | Penkios dalys: Ars Goetia (72 demonai), Theurgia-Goetia, Ars Paulina, Almadel, Ars Notoria |
| Ritualų pobūdis | Šventi, reikalauja tyrumo, maldos hebrajiškais Dievo vardais | Praktiški, su trikampiu demonams, sigilais, dažnai rizikingesni |
| Simboliai | Pentakeliai (maginiai diskai) apsaugai, sėkmei, gydymui | Sigilai demonams, iliustracijos būtybių |
| Rizika ir etika | Saugesni, pabrėžiama dieviška pagarba | Rizikingesni, darbas su žemesnėmis jėgomis |
| Įtaka | Pagrindas vėlesnei teurginei magijai, rožininkams | Populiarus demonologijoje, modernioje okultizmo praktikoje |
Didysis raktas prasideda pasiruošimu: pasninkas, maldos, tinkamos valandos pagal žvaigždes, įrankių (peilių, žvakių) paruošimas. Antroji dalis – pentakeliai septynioms planetoms: Mėnulis sapnams, Merkurijus žinioms, Venera meilei, Saulė garbei, Marsas drąsai, Jupiteris sėkmei, Saturnas paslaptims. Kiekvienas su malda ir hebrajiškais vardais kaip Adonai ar Tetragrammaton.
Mažasis raktas labiau katalogas: Ars Goetia aprašo 72 demonus su rangais, galiomis (pvz., mokyti kalbų ar rasti lobius) ir sigilais šaukimui.
Abu veikalai pabrėžia pagarbą dieviškiems vardams ir įspėja apie pavojus. Citatos dažnos abiejose, pvz., Saliamono kreipimasis į sūnų Roboamą apie išmintį iš angelų, ar prakeiksmai tiems, kas naudoja vardus be reikalo. Jie padarė didžiulę įtaką ezoterikai – nuo renesanso magų iki šiuolaikinių praktikų. Didysis moko harmonijos su dangumi, Mažasis – tiesioginio valdymo žemesniems pasauliams.
Šie tekstai nėra juodoji magija, o bandymas suprasti kosmoso tvarką per ritualus, bet reikalauja rimtumo ir tyrumo.