Oxumaré (jorubų kalba Òṣùmàrè) yra vaivorykštės, cikliškumo, atsinaujinimo ir gyvybinės energijos Orixá. Jis jungia dangų ir žemę, dieną ir naktį, vandenį ir orą, gyvybę ir mirtį. Sakoma, kad per jį teka gyvybės ratas, o be jo pasaulis sustotų. Oxumaré yra judėjimo, pusiausvyros ir nuolatinės transformacijos jėga – tai Orixá, kuris niekada nestovi vietoje.
Jo vardas kilęs iš jorubų žodžių „òṣù“ – mėnuo, ciklas, ir „màrè“ – gyvatė ar ilgas judantis kūnas. Todėl Oxumaré tiesiogine prasme reiškia „gyvatės mėnuo“ arba „tas, kuris sukuria ciklą“. Šis vardas atspindi jo esminę prigimtį: jis yra tiek dangaus arka (vaivorykštė), tiek gyvatė, kuri sukasi ratu, ryja savo uodegą – amžino atsinaujinimo simbolis.
Mitologijoje pasakojama, kad Oxumaré buvo tas, kuris kasdien kelia vandenį iš žemės į dangų, kad susidarytų lietus. Kai žemė džiūsta, jis pakyla į dangų kaip vaivorykštė, o kai grįžta, atneša lietų ir vaisingumą. Todėl sakoma: „Kai danguje pasirodo Oxumaré, pasaulis kvėpuoja iš naujo.“
Jo ryšys su vandeniu ir oru daro jį gyvybės srauto dievu. Jis neša axé – energiją, kuri maitina visus Orixás. Be jo nėra apykaitos, nėra kvėpavimo, nėra judėjimo. Jis yra pats visatos ritmas.
Oxumaré laikomas ir dvilype dievybe – vyriška ir moteriška tuo pačiu metu. Pusę metų jis pasireiškia vyrišku pavidalu – kaip gyvatė, slepianti savo jėgą po žeme, o kitą pusę – moterišku, kai pasirodo danguje kaip vaivorykštė. Šis dvigubumas nėra prieštara, o vienybė – jis parodo, kad energija keičia formą, bet išlieka ta pati.
Jorubų mituose pasakojama, kad kai Olodumaré, aukščiausiasis Dievas, sukūrė pasaulį, jis įsakė Oxumaré judinti gyvybės ratą, kad viskas augtų, suktųsi ir niekada nesustingtų. Todėl kiekvienas augimo, atsinaujinimo ar metų kaitos ciklas laikomas jo veikimu.
Candomblé tradicijoje Oxumaré siejamas su turtais, klestėjimu ir sėkme. Ne dėl materialumo, o todėl, kad turtas yra energijos cirkuliacijos forma. Jis valdo viską, kas teka – pinigus, kraują, vandenį, orą. Tikinčiuosius jis moko, kad laimė ir galia kyla ne iš turėjimo, o iš gebėjimo leisti dalykams judėti.
Jo spalvos – žalios, geltonos, mėlynos ir auksinės – vaivorykštės atspalviai. Jo simbolis – gyvatė arba spiralė. Kartais Candomblé šventyklose jis vaizduojamas kaip ilga gyvatė, apsivijusi pasaulį. Tai reiškia, kad viskas, kas gyva, yra jo apjuosta.
Oxumaré dažnai siejamas su Nana Buruku, senąja žemės deive, kuri laikoma jo motina. Iš jos jis paveldėjo gebėjimą jungti gyvenimą ir mirtį. Kai siela palieka kūną, ji leidžiasi žemyn Nana keliu, o kai gimsta naujas kūnas, ji grįžta Oxumaré keliu į šviesą.
Candomblé apeigose Oxumaré kviečiamas švelniai, lėtais būgno ritmais, primenančiais vėjo šnarėjimą po lietaus. Jam aukojamas medus, kukurūzai, vaisiai, kartais žuvis ar vynas be alkoholio. Jis mėgsta viską, kas blizga ir keičia spalvą – todėl jam dedamos stiklinės karolių girliandos, panašios į mažas vaivorykštes.
Vienas iš senųjų mitų pasakoja, kad kai dangus atitolo nuo žemės, Oxumaré nusileido kaip gyvatė ir savo kūnu sujungė abu pasaulius. Dėl jo judėjimo lietus vėl pradėjo kristi, o žmonės galėjo gyventi. Nuo to laiko jis vadinamas „tiltu tarp pasaulių“.
Jo simbolika glaudžiai siejasi su dvasiniu augimu. Jis moko, kad žmogus, kuris stovi vietoje, praranda gyvybę, o tas, kuris juda – net jei klysta – vis tiek išlieka gyvas. Dėl šios priežasties Oxumaré laikomas apsauginiu Orixá žmonėms, kurie išgyvena pokyčius, keičia gyvenimo kryptį ar atgimsta po sunkių laikotarpių.
Katalikų sintezėje Oxumaré kartais siejamas su šventuoju Bartolomėjumi arba arkangelu Mykolu – dangiška būtybe, kuri kovoja, bet kartu sujungia dangų ir žemę.
Vienoje senovinėje giesmėje apie jį sakoma:
„Oxumaré, gyvybės gyvatė,
tu, kuris kyli kaip šviesa po lietaus,
tu jungiantis tiltą tarp pradžios ir pabaigos,
leisk man būti tavo rate,
kad mano dienos tekėtų be sustojimo.“
Oxumaré – tai nuolatinis gyvenimo judėjimas. Jis primena, kad viskas kinta, bet niekas neišnyksta – tik keičia formą. Kaip vaivorykštė po audros, jis atneša viltį, kaip gyvatė po žemės paviršiumi – tyliai saugo gyvybę. Kai pasaulis vėl randa savo ritmą, sakoma, kad Oxumaré praėjo pro šalį.