Moterys Korane

Koranas, kaip pagrindinis islamo šaltinis, aptaria moteris įvairiuose kontekstuose – nuo kasdienio gyvenimo iki šeimos santykių, paveldėjimo ir baudžiamųjų nuostatų. Atskleistas VII amžiuje Arabijoje, kur moterys dažnai buvo laikomos antraeilėmis, Koranas įvedė taisykles, kurios kai kuriais atvejais pagerino jų padėtį, bet taip pat nustatė griežtas ribas. Moterys minimos daugiau nei 90 eilučių, daugiausia surose kaip An-Nisa (Moterys), Al-Baqara (Karvė), An-Nur (Šviesa) ir At-Talaq (Skyrybos).

Sura An-Nisa visa skirta moterims ir jų vaidmeniui. Ji prasideda raginimu gerbti šeimos ryšius: „O žmonės! Bijokite savo Viešpaties, kuris sukūrė jus iš vienos sielos ir iš jos sukūrė jai porą, ir iš jųdviejų išsklaidė daugybę vyrų ir moterų“ (4:1). Tai pabrėžia lygybę kilmės prasme – visi kilę iš vieno šaltinio. Toliau sura aptaria paveldėjimą: „Vyrai gauna dalį to, ką paliko tėvai ir artimieji, ir moterys gauna dalį to, ką paliko tėvai ir artimieji, ar tai būtų mažai, ar daug – nustatytą dalį“ (4:7). Konkrečiai, dukros gauna pusę to, ką gauna sūnūs (4:11). Tai buvo pažanga, nes prieš islamą moterys dažnai nieko negaudavo.

Santuoka – svarbi tema. Koranas leidžia poligamiją, bet su sąlygomis: „Jei bijote, kad negalėsite teisingai elgtis su našlaitėmis, tai veskite tas moteris, kurios jums patinka, dvi, tris ar keturias. Bet jei bijote, kad negalėsite elgtis teisingai, tai veskite tik vieną“ (4:3). Akcentuojamas teisingumas – jei vyras negali lygiai elgtis su visomis žmonomis, geriau viena. Moterys turi teisę į mahrą (kraitį): „Duokite moterims jų kraitį maloniai. Bet jei jos savo noru atsisako dalies, tai galite vartoti jį su malonumu ir gera valia“ (4:4). Tai suteikia finansinę apsaugą.

Skyrybos aptariamos keliose surose. Sura Al-Baqara sako: „Skyrybos leidžiamos du kartus; po to arba laikykite jas garbingai, arba paleiskite jas su gerumu“ (2:229). Moterys turi laukimo periodą (iddah), kad būtų užtikrinta, jog nėra nėščios: „Išsiskyrusios moterys turėtų laukti tris mėnesinius periodus“ (2:228). Sura At-Talaq detaliau: „O Pranaše! Kai išsiskiriate su moterimis, išsiskirkite su jomis jų laukimo periodo metu ir skaičiuokite periodą tiksliai. Ir bijokite Alacho, savo Viešpaties. Neišvarykite jų iš jų namų, ir jos neturėtų išeiti, nebent jos padarytų aiškų nepadorumą“ (65:1). Po skyrybų vyras privalo išlaikyti moterį: „Apgyvendinkite jas ten, kur gyvenate patys, pagal savo galimybes, ir nedarykite joms žalos, kad jas išvarytumėte“ (65:6).

Moterų pareigos apima paklusnumą ir kuklumą. Sura An-Nisa teigia: „Vyrai yra moterų globėjai, nes Alachas suteikė vieniems pranašumą prieš kitus ir nes jie išleidžia iš savo turto. Teisios moterys yra paklusnios ir saugo tai, ką Alachas liepia saugoti, kai vyrų nėra. O tas, kurių nepaklusnumo bijote, patarkite joms, palikite jas lovose ir muškite jas. Bet jei jos paklūsta, neieškokite prieš jas būdų“ (4:34). Ši eilutė dažnai interpretuojama kaip leidimas lengvai fiziškai bausti, bet tik po patarimo ir atskyrimo, o „mušti“ reiškia švelniai, nekenkiant. Kuklumas pabrėžiamas suroje An-Nur: „Sakyk tikinčioms moterims, kad jos nuleistų akis ir saugotų savo skaistybę, ir nerodytų savo papuošalų, išskyrus tai, kas matoma, ir tegul uždengia savo krūtines skraistėmis“ (24:31). Tai reikalavimas hijabui.

Bausmės už moralinius nusižengimus griežtos. Už svetimavimą: „Svetimautoja ir svetimautojas – plakite kiekvieną iš jų šimtu rykščių“ (24:2). Jei vedę – hadisuose minimas akmenavimas, bet Korane – plakimas. Už melagingus kaltinimus: „Tie, kurie kaltina skaistes moteris ir neatveda keturių liudininkų – plakite juos aštuoniasdešimt rykščių“ (24:4). Tai apsauga nuo šmeižto.

Kitos suros mini moteris platesniame kontekste. Sura Al-Ahzab sako: „O Pranaše! Sakyk savo žmonoms, dukroms ir tikinčiųjų moterims, kad jos užsitrauktų savo viršutinius drabužius. Tai geriau, kad jos būtų atpažintos ir nebūtų įžeidžiamos“ (33:59). Tai – apsauga nuo priekabiavimo. Sura Al-Mumtahanah reikalauja moterims priesaikos: „O Pranaše! Kai tikinčios moterys ateina pas tave duodamos priesaiką, kad jos nedarys širk, nevogs, nesvetimaus, nežudys savo vaikų… priimk jų priesaiką“ (60:12). Tai rodo moterų atsakomybę tikėjime.

Korane moterys vaizduojamos kaip pilnavertės tikinčiosios: „Tikinčiosios moterys ir tikintieji vyrai yra vieni kitų globėjai“ (9:71). Jos turi teisę į išsilavinimą ir darbą, kaip užsimenama hadisuose, bet Korane – netiesiogiai per lygybę prieš Dievą: „Kas daro gerus darbus, ar vyras, ar moteris, ir yra tikintis, tas įeis į Rojų“ (4:124).

Koranas suteikė moterims teises, kurių priešislaminėje Arabijoje dažnai nebuvo – paveldėjimą, kraitį, apsaugą skyrybose ir baudžiamąją apsaugą nuo šmeižto. Jų pareigos apima paklusnumą vyrui ir kuklumą, o vyrai atsakingi už išlaikymą ir globą. Tai nėra lygybė šiuolaikine prasme, nes vyrai turi autoritetą (4:34), o paveldėjimas nelygus. Kai kurie mato tai kaip moterų pakėlimą iš užgniaužtos padėties į pilnateisę visuomenės dalį, bet su aiškiomis ribomis, skirtomis šeimos stabilumui. Kritikai pabrėžia patriarchalinį pobūdį, kur moterys lieka priklausomos nuo vyrų. Kontekste tai buvo žingsnis į priekį, bet ne visiška emancipacija.

Korano citatos apie moteris

• An-Nisa 4:1: „O žmonės! Bijokite savo Viešpaties, kuris sukūrė jus iš vienos sielos ir iš jos sukūrė jai porą, ir iš jųdviejų išsklaidė daugybę vyrų ir moterų.“
• An-Nisa 4:3: „Jei bijote, kad negalėsite teisingai elgtis su našlaitėmis, tai veskite tas moteris, kurios jums patinka, dvi, tris ar keturias. Bet jei bijote, kad negalėsite elgtis teisingai, tai veskite tik vieną.“
• An-Nisa 4:4: „Duokite moterims jų kraitį maloniai. Bet jei jos savo noru atsisako dalies, tai galite vartoti jį su malonumu ir gera valia.“
• An-Nisa 4:7: „Vyrai gauna dalį to, ką paliko tėvai ir artimieji, ir moterys gauna dalį to, ką paliko tėvai ir artimieji, ar tai būtų mažai, ar daug – nustatytą dalį.“
• An-Nisa 4:11: „Alachas nurodo dėl jūsų vaikų: sūnui – dalis, lygi dviem dukroms.“
• An-Nisa 4:34: „Vyrai yra moterų globėjai, nes Alachas suteikė vieniems pranašumą prieš kitus ir nes jie išleidžia iš savo turto. Teisios moterys yra paklusnios ir saugo tai, ką Alachas liepia saugoti, kai vyrų nėra. O tas, kurių nepaklusnumo bijote, patarkite joms, palikite jas lovose ir muškite jas. Bet jei jos paklūsta, neieškokite prieš jas būdų.“
• An-Nisa 4:124: „Kas daro gerus darbus, ar vyras, ar moteris, ir yra tikintis, tas įeis į Rojų.“
• Al-Baqara 2:228: „Išsiskyrusios moterys turėtų laukti tris mėnesinius periodus.“
• Al-Baqara 2:229: „Skyrybos leidžiamos du kartus; po to arba laikykite jas garbingai, arba paleiskite jas su gerumu.“
• An-Nur 24:2: „Svetimautoja ir svetimautojas – plakite kiekvieną iš jų šimtu rykščių.“
• An-Nur 24:4: „Tie, kurie kaltina skaistes moteris ir neatveda keturių liudininkų – plakite juos aštuoniasdešimt rykščių.“
• An-Nur 24:31: „Sakyk tikinčioms moterims, kad jos nuleistų akis ir saugotų savo skaistybę, ir nerodytų savo papuošalų, išskyrus tai, kas matoma, ir tegul uždengia savo krūtines skraistėmis.“
• Al-Ahzab 33:59: „O Pranaše! Sakyk savo žmonoms, dukroms ir tikinčiųjų moterims, kad jos užsitrauktų savo viršutinius drabužius. Tai geriau, kad jos būtų atpažintos ir nebūtų įžeidžiamos.“
• Al-Mumtahanah 60:12: „O Pranaše! Kai tikinčios moterys ateina pas tave duodamos priesaiką, kad jos nedarys širk, nevogs, nesvetimaus, nežudys savo vaikų… priimk jų priesaiką.“
• At-Talaq 65:1: „O Pranaše! Kai išsiskiriate su moterimis, išsiskirkite su jomis jų laukimo periodo metu ir skaičiuokite periodą tiksliai. Ir bijokite Alacho, savo Viešpaties. Neišvarykite jų iš jų namų, ir jos neturėtų išeiti, nebent jos padarytų aiškų nepadorumą.“
• At-Talaq 65:6: „Apgyvendinkite jas ten, kur gyvenate patys, pagal savo galimybes, ir nedarykite joms žalos, kad jas išvarytumėte.“
• At-Tawba 9:71: „Tikinčiosios moterys ir tikintieji vyrai yra vieni kitų globėjai.“

Moterų teisių ribojimas

• An-Nisa 4:11: „Alachas nurodo dėl jūsų vaikų: sūnui – dalis, lygi dviem dukroms.“ Kontekstas: Ši eilutė reglamentuoja paveldėjimą, kur sūnūs gauna dvigubai daugiau nei dukros. Tai gali būti vertinama kaip nelygybė, nors priešislaminėje Arabijoje moterys dažnai negaudavo jokio paveldėjimo.
• An-Nisa 4:34: „Vyrai yra moterų globėjai, nes Alachas suteikė vieniems pranašumą prieš kitus ir nes jie išleidžia iš savo turto. Teisios moterys yra paklusnios ir saugo tai, ką Alachas liepia saugoti, kai vyrų nėra. O tas, kurių nepaklusnumo bijote, patarkite joms, palikite jas lovose ir muškite jas. Bet jei jos paklūsta, neieškokite prieš jas būdų.“ Kontekstas: Ši eilutė dažnai cituojama kaip įrodymas vyrų autoriteto ir leidimo naudoti fizinę bausmę, nors tradiciniai komentarai pabrėžia, kad „mušti“ reiškia lengvą veiksmą, nekenkiantį. Vis dėlto reikalavimas paklusti ir vyrų globos idėja gali būti laikomi suvaržymu.
• Al-Baqara 2:228: „Išsiskyrusios moterys turėtų laukti tris mėnesinius periodus. Ir joms neleidžiama slėpti to, ką Alachas sukūrė jų įsčiose, jei jos tiki Alachu ir Paskutine Diena. Jų vyrai turi pirmenybę jas susigrąžinti per tą laiką, jei nori susitaikymo. Moterys turi teises, panašias į jų pareigas, pagal tai, kas teisinga, bet vyrai turi laipsnį virš jų.“ Kontekstas: Frazė „vyrai turi laipsnį virš jų“ dažnai interpretuojama kaip vyrų pranašumas. Laukimo periodas (iddah) riboja moters galimybes greitai iš naujo tuoktis, o vyrų teisė susigrąžinti žmoną suteikia jiems daugiau kontrolės.
• An-Nur 24:31: „Sakyk tikinčioms moterims, kad jos nuleistų akis ir saugotų savo skaistybę, ir nerodytų savo papuošalų, išskyrus tai, kas matoma, ir tegul uždengia savo krūtines skraistėmis, ir nerodo savo grožio, išskyrus savo vyrams, jų tėvams, jų vyrų tėvams, jų sūnums…“ Kontekstas: Ši eilutė reikalauja kuklumo ir hijabo, kas gali būti laikoma suvaržymu, nes riboja moterų aprangą ir elgesį viešumoje, palyginti su vyrais, kuriems taikomi mažesni apribojimai.
• Al-Ahzab 33:33: „Ir likite savo namuose, ir nesirodykite, kaip buvo rodomasi ankstesnėje neišmanymo epochoje, ir atlikite maldą, mokėkite zakatą, ir pakluskite Alachui ir Jo Pasiuntiniui.“ Kontekstas: Nors skirta pranašo žmonoms, šios taisyklės dažnai taikomos visoms tikinčioms moterims. Liepimas „likti namuose“ gali būti vertinamas kaip judėjimo laisvės ribojimas.
• Al-Ahzab 33:59: „O Pranaše! Sakyk savo žmonoms, dukroms ir tikinčiųjų moterims, kad jos užsitrauktų savo viršutinius drabužius. Tai geriau, kad jos būtų atpažintos ir nebūtų įžeidžiamos.“ Kontekstas: Ši eilutė nurodo dengtis, siekiant apsaugos, bet gali būti laikoma suvaržymu, nes reikalauja specifinio aprangos kodo, kuris netaikomas vyrams.
• An-Nisa 4:15: „Jei kurios iš jūsų moterų padaro nepadorumą, suraskite prieš jas keturis liudininkus iš jūsų tarpo. Jei jie liudija, laikykite jas namuose, kol mirtis jas pasiims arba Alachas joms suteiks išeitį.“ Kontekstas: Ši eilutė, kalbanti apie svetimavimą, numato griežtą bausmę – namų areštą iki mirties, jei įrodytas nusižengimas. Vėliau sura An-Nur (24:2) pakeitė bausmę į plakimą, bet tai vis tiek rodo griežtą kontrolę.
• Al-Baqara 2:282: „…Ir pakvieskite du liudininkus iš jūsų vyrų. Jei nėra dviejų vyrų, tai vienas vyras ir dvi moterys, kurios jums patinka kaip liudininkės, kad jei viena pamirštų, kita jai primintų.“ Kontekstas: Ši eilutė, aptardama finansinius sandorius, nurodo, kad dviejų moterų liudijimas prilygsta vieno vyro liudijimui. Tai gali būti interpretuojama kaip moterų patikimumo menkinimas.