Mano mylimiausias Jėzau, šiandien iš naujo ir visiškai pasiaukoju Tavo dieviškajai Širdžiai. Aukoju Tau savo kūną ir jo pojūčius, savo sielą su visomis jos jėgomis – visą save. Aukoju Tau visas savo mintis, žodžius ir darbus, visus savo kentėjimus ir vargus, visas savo viltis, paguodas ir džiaugsmus. Ypač pašvenčiu Tau šią varganą savo širdį, kad ji nieko kito nemylėtų, tik Tave ir sudegtų kaip auka Tavosios meilės liepsnoje. Priimk, Jėzau, brangiausias mano sielos Sužadėtini, mano troškimą paguosti Tavo dieviškąją Širdį ir amžinai priklausyti Tau. Užvaldyk mane, kad nuo šios dienos neturėčiau jokios kitos laisvės, tik laisvę Tave mylėti, ir jokio kito gyvenimo, tik kentėti ir mirti dėl Tavęs. Aš visiškai pasitikiu Tavimi ir turiu viltį, kad Tavo beribis gerumas atleis mano nuodėmes. Sudedu į Tavo rankas visus savo rūpesčius ir baimes, ypač dėl mano amžinojo išganymo. Pasižadu Tave mylėti ir garbinti iki paskutinės gyvenimo akimirkos ir kiek pajėgdamas skleisti Tavo Švenčiausiosios Širdies garbinimą. Valdyk mane, mano Jėzau, kaip Tau patinka – netrokštu jokio didesnio atlygio, kaip didesnės Tavo garbės ir Tavo šventosios meilės. Suteik malonę, kad rasčiau savo namus Tavo dieviškoje Širdyje – čia noriu praleisti visas savo gyvenimo dienas, čia noriu iškvėpti savo sielą. Įrenk mano širdyje sau būstą, savo atilsio sostą, kad mes būtume neperskiriamai susivieniję, kad vieną dieną aš galėčiau Tave šlovinti, mylėti ir amžiams turėti dangaus karalystėje, kur be galo giedosiu apie Tavo Švenčiausiosios Širdies begalinį gailestingumą. Amen.
Šis pasiaukojimo Švenčiausiai Jėzaus Širdžiai aktas atspindi gilią meilę ir norą visiškai atsiduoti Dievui. Tai nėra vienkartinis įvykis, o nuolatinis siekis gyventi pagal Jėzaus Evangeliją, įkūnijant jo meilę ir atjautą. Šis pasiaukojimas yra asmeninis sąjungos su Kristumi aktas, apimantis visą žmogaus būties plotmę – mintis, jausmus, veiksmus. Šventasis Augustinas rašė: „Mūsų širdis neramios, kol neras ramybės Dieve.“ Pasiaukojimas Švenčiausiai Jėzaus Širdžiai yra būtent šios ramybės paieška, troškimas užpildyti širdies tuštumą Dievo meile.
Šis aktas reikalauja nuolatinio sąmoningumo ir pastangų. Tai nėra pasyvus veiksmas, o aktyvus siekis sekti Kristumi, atsižadant savęs ir tarnaujant kitiems. Šv. Teresė Avilietė sakė: „Maža dvasinė siela gali padaryti didelius dalykus, jei ji visiškai pasitiki Dievu.“ Pasiaukojimas Švenčiausiai Jėzaus Širdžiai reikalauja šio pasitikėjimo ir nuolankumo. Tai kelias, vedantis link dvasinio tobulėjimo ir artimesnio ryšio su Dievu. Jis skatina apmąstyti Jėzaus auką ant kryžiaus ir suprasti jo begalinę meilę žmonijai. Šis pasiaukojimas yra atsakas į šią meilę, išreiškiamas visišku atsidavimu ir pasitikėjimu. Šis aktas nėra magiškas ritualas, bet nuoširdus siekis gyventi pagal Dievo valią. Tai nuolatinis procesas, reikalaujantis nuolatinio savęs tobulinimo ir meilės skleidimo kitiems. Tikroji pasiaukojimo esmė glūdi ne žodžiuose, bet veiksmuose, vedančiuose prie artimesnio ryšio su Kristumi.