Autorius: Jacob ir Wilhelm Grimm
Pasaka „Vargšai ir turtingieji prie dangaus vartų“ (vokiškai „Der Arme und der Reiche“) įtraukta į brolių Grimmų rinkinį „Kinder- und Hausmärchen“ antrajame leidime 1819 metais. Įdomus faktas: Ši trumpa pasaka pabrėžia religinę temą apie dangaus teisingumą, o jos pabaiga su šv. Petru paaiškinimu dažnai sukelia diskusijų, nes ji lygina vargšus su kasdienėmis duonomis, o turtingus – su retu įvykiu, rodydama, kad danguje visi vertinami, bet džiaugsmas priklauso nuo retumo.
Pasaka rodo, kad danguje visi žmonės lygūs, nepaisant žemės turtų ar skurdo, ir visi ten patiria tokį pat džiaugsmą. Tačiau vargšai, kurie dažnai gyvena kukliai ir pamaldžiai, ateina į dangų kasdien, tad jų pasveikinimas būna paprastesnis, o turtingi, retai ten patekę dėl savo gyvenimo būdo, sulaukia didesnio triukšmo – tai priminimas, kad tikrasis vertingumas slypi ne piniguose, o paprastume ir tikėjime.
Vargšai ir turtingieji prie dangaus vartų
Senovėje mirė vargšas, bet labai pamaldus valstietis ir atsidūrė prieš dangaus vartus. Tuo pat metu ten atėjo labai turtingas ponas, kuris taip pat norėjo patekti į dangų. Tada atėjo Šv. Petras su raktu, atrakino vartus ir įleido tą didiką, bet, regis, nepastebėjo valstiečio ir vėl užtrenkė vartus. Valstietis, likęs lauke, girdėjo, kaip viduje didiką sutiko su didele švente: grojo muzika, dainavo visi. Galiausiai viskas nutyko, ir Šv. Petras vėl atidarė vartus, įleido valstietį. Tas tikėjosi, kad jam taip pat gros ir dainuos, bet viduje buvo tylu. Jį tikrai sutiko šiltai, angelai atėjo pasitikti, bet niekas nedainavo. Valstietis paklausė šventojo Petro, kodėl jam nedainuoja kaip tam turtingam, ir pasakė, kad danguje, regis, tokia pat neteisybė kaip žemėje.
Tada Šv. Petras atsakė: „Anaiptol, tu mums toks pat brangus kaip bet kas kitas ir patirsi visas dangiškas malones, kokias patiria tas turtingasis. Bet tokie vargšai kaip tu ateina į dangų kasdien, o toks turtingas kaip jis – ne daugiau kaip kartą per šimtą metų!“