MALDA Į NUKRYŽIUOTĄJĮ

Tau aukojame, Viešpatie Jėzau Kristau, Marijos, Tavo ir mūsų Motinos, stovinčios šalia kryžiaus, nuopelnus, kad, jai meilingai užtariant, pasiektume laimingą Tavo kančios ir mirties veikimą. Amen.

Skaitykite daugiau..

Malda į Nukryžiuotąjį yra gilus pokalbis su Jėzumi, kuris dėl mūsų patyrė didžiausias kančias. Žinome, kad kryžius yra meilės ir aukos ženklas, bet mažai kas susimąsto apie tai, kaip šis vaizdas keitėsi per amžius. Ankstyvieji krikščionys, persekiojami Romos imperijos, vengė vaizduoti Nukryžiuotąjį. Jiems tai buvo gėdingas mirusiųjų bausmės būdas, o ne pergalės simbolis. Pirmieji kryžiaus atvaizdai būdavo be kančios detalių, tiesiog stilizuotas ženklas.

Tik maždaug nuo devintojo amžiaus ėmė populiarėti vaizdai, rodantys Jėzų mirštantį ant kryžiaus. Tai buvo lėtas perėjimas, pabrėžiantis jo tikrąją, žmogiškąją kančią. Viduramžiais atsirado ypač dramatiški vaizdai, vadinami *Triumfo Kristumi* arba *Kryžiumi su kančios detalėmis*. Šiose scenose pabrėžiamas kraujas ir skausmas, siekiant sužadinti kuo stipresnį atjautą maldininko širdyje. Tai buvo būdas pajusti, kaip Jėzus kentėjo už kiekvieną mūsų klaidą. Todėl malda prie Nukryžiuotojo yra ne tik prašymas, bet ir gilus įsijautimas į Dievo meilės kainą. Tai kvietimas į asmeninį susitikimą su aukos slėpiniu.