Bafometas (angliškai Baphomet) yra viena labiausiai atpažįstamų, tačiau ir viena dažniausiai neteisingai suprantamų figūrų Vakarų ezoterinėje ir populiariojoje kultūroje. Priešingai nei daugelis senovės demonų, jis nėra kilęs iš Biblijos ar senovės Artimųjų Rytų mitologijos. Jo istorija prasideda daug vėliau, viduramžių Europoje, ir yra neatsiejamai susijusi su Tamplierių ordino (Knights Templar) persekiojimu. Bafometo vardas ir įvaizdis evoliucionavo per šimtmečius – nuo mįslingo kaltinimo, skirto sunaikinti galingą riterių ordiną, iki sudėtingo okultinio simbolio ir galiausiai iki religinės laisvės ir maišto emblemos.
Pirmą kartą Bafometo vardas istorijos metraščiuose pasirodė 1307 metais, kai Prancūzijos karalius Pilypas IV Gražusis pradėjo masinius Tamplierių ordino narių areštus. Siekdamas perimti milžiniškus ordino turtus ir palaužti jo politinę įtaką, Pilypas IV ir inkvizicija pateikė riteriams daugybę kaltinimų erezija. Vienas iš pagrindinių ir labiausiai šokiruojančių kaltinimų buvo tas, kad tamplieriai slapta garbino pagonišką idolą – barzdotą galvą, kurią jie vadino Bafometu. Kankinami riteriai duodavo prieštaringus parodymus: vieni apibūdino idolą kaip galvą su trimis veidais, kiti – kaip katę ar demoną. Jokių archeologinių įrodymų, patvirtinančių tokio idolo egzistavimą, niekada nebuvo rasta. Dauguma šiuolaikinių istorikų sutaria, kad kaltinimas garbinus Bafometą buvo tiesiog sufabrikuotas, siekiant demonizuoti ordiną.
Pats vardas „Baphomet“ yra mįslė. Egzistuoja kelios jo kilmės teorijos. Populiariausia teigia, kad tai yra iškraipytas pranašo Mahometo (Muhammad) vardas. Viduramžių Europoje buvo plačiai paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad musulmonai garbina Mahometą kaip dievą, todėl susieti tamplierius su islamu buvo veiksmingas būdas apkaltinti juos didžiausia erezija. Kita teorija teigia, kad „Baphomet“ yra sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių, baphe ir metis, reiškiančių „išminties krikštą“. Pagal šią versiją, Bafometas buvo ne demonas, o ezoterinių, gnostinių žinių simbolis. Trečia, dar labiau spekuliatyvi teorija teigia, kad vardas yra užkoduotas naudojant Atbašo šifrą, ir iššifravus jį gaunamas graikiškas žodis „Sophia“, reiškiantis „išmintis“. Nepaisant šių teorijų, pirminė Bafometo samprata liko neaiški ir gimusi politinio persekiojimo kontekste.
Po tamplierių sunaikinimo Bafometo vardas šimtmečius skendėjo užmarštyje, kol jį XIX amžiuje prikėlė prancūzų okultistas Elifasas Levi (Éliphas Lévi). Savo 1856 metų veikale „Aukštosios magijos dogma ir ritualas“ (Dogme et Rituel de la Haute Magie) Levi pirmą kartą nupiešė dabar jau ikonišką Bafometo atvaizdą. Šis atvaizdas nebuvo sukurtas kaip blogio įsikūnijimas. Priešingai, Levi jį sukonstravo kaip sudėtingą alegoriją, simbolizuojančią absoliutą, visatos pusiausvyrą ir magiškąją astralinę šviesą. Levi Bafometas, dažnai vadinamas „Sabato ožiu“, turi ožio galvą, simbolizuojančią materiją ir geismą, bet ant kaktos dega pentagrama – dvasios ir intelekto ženklas. Tarp ragų dega fakelas, simbolizuojantis išminties šviesą. Jo kūnas yra androginiškas – su moteriškomis krūtimis ir vyrišku kaducėjumi (lazda su dviem gyvatėmis) vietoje falinio simbolio, kas reiškia priešybių (vyriškumo ir moteriškumo) vienybę. Ant rankų užrašyti lotyniški žodžiai SOLVE (tirpdyti) ir COAGULA (surišti), atspindintys pagrindinį alchemijos principą. Taigi, Levi Bafometas buvo ne velnias, kurį reikia garbinti, o sudėtingas filosofinis simbolis, skirtas medituoti apie dualistinę visatos prigimtį.
Tačiau Levi ezoterinė Bafometo interpretacija plačiojoje visuomenėje neprigijo. Dėl ožio galvos ir demoniškos išvaizdos jo atvaizdas buvo greitai sutapatintas su Šėtonu. Šią asociaciją dar labiau sustiprino XX amžiuje susikūrusios satanistinės organizacijos. Antonas LaVėjus (Anton LaVey), Šėtono bažnyčios (The Church of Satan) įkūrėjas, adaptavo Levi Bafometo atvaizdą ir įkomponavo jį į apverstą pentagramą, sukuriant „Bafometo sigilą“ – oficialų organizacijos simbolį. Šėtono bažnyčioje Bafometas nėra garbinamas kaip dievybė, o yra naudojamas kaip simbolis, atstovaujantis žemiškajai prigimčiai, individualizmui ir maištui prieš tradicinę religiją.
Pastaraisiais metais Bafometo simbolį dar labiau išgarsino organizacija „Šėtono šventykla“ (The Satanic Temple). Jie užsakė pagaminti didelę bronzinę Bafometo statulą, kurią naudoja kaip politinį įrankį, kovodami už religijos ir valstybės atskyrimą JAV. Jų teigimu, statula nėra garbinimo objektas, o simbolis, reiškiantis religinį pliuralizmą ir būtinybę viešosiose erdvėse gerbti ne tik dominuojančios krikščionių religijos, bet ir kitų įsitikinimų simbolius. Taigi, Bafometas, gimęs kaip miglotas kaltinimas, skirtas riterių ordinui sunaikinti, per šimtmečius virto sudėtingu alcheminiu simboliu, o galiausiai – galingu politiniu ir kultūriniu maišto bei religinės laisvės ženklu.