Tomas Kempietis, pasaulyje geriau žinomas originaliu lotynizuotu vardu Thomas à Kempis, yra viena svarbiausių vėlyvųjų viduramžių krikščioniškosios dvasinės literatūros figūrų. Anglakalbėje kultūroje jo vardas taip pat yra Thomas à Kempis. Tai buvo vokiečių-olandų kilmės vienuolis augustinas, mistikas, kunigas ir rašytojas, kurio gyvenimas ir darbai tapo neatsiejama Vakarų dvasingumo dalimi, o jo pagrindinis veikalas iki šių dienų įkvepia milijonus žmonių visame pasaulyje.
Jo biografija prasideda apie 1380 metus Kempeno mieste, netoli Kelno dabartinėje Vokietijoje, kur jis gimė kaip Thomas Hemerken. Būtent gimtojo miesto vardas vėliau tapo jo pavardės dalimi. Jaunystėje jis buvo išsiųstas mokytis į Deventerį (Nyderlandai), kur pateko į „Bendrojo gyvenimo brolių“ bendruomenės, priklausiusios dvasiniam judėjimui Devotio Moderna (liet. „Naujasis pamaldumas“), įtaką. Šis judėjimas pabrėžė asmeninį, gilų ir praktišką pamaldumą, nuolankumą ir vidinio gyvenimo ugdymą, kas vėliau tapo Tomo Kempiečio raštų pagrindu. Sekdamas savo vyresniojo brolio pavyzdžiu, jis įstojo į Agnietės kalno augustinų vienuolyną netoli Zvolės miesto, kur praleido didžiąją dalį savo gyvenimo.
Vienuolyne Tomas Kempietis gyveno ramų ir disciplinuotą gyvenimą, atsidėjęs maldai, meditacijai ir, kas ypač svarbu, knygų perrašinėjimui. Jis buvo itin talentingas ir kruopštus raštininkas, savo ranka perrašęs visą Bibliją net keturis kartus. 1413 metais buvo įšventintas į kunigus ir ne kartą ėjo vienuolyno vyresniojo pavaduotojo pareigas, atsakingas už naujokų ugdymą. Jo veikla nebuvo susijusi su dideliais viešais įvykiais ar bažnytine politika; veikiau tai buvo tylus, bet nepaprastai vaisingas dvasinis darbas, kurio rezultatai peržengė vienuolyno sienas ir amžius.
Svarbiausias ir visą pasaulį išgarsinęs Tomo Kempiečio darbas yra veikalas „Kristaus sekimas“ (lot. De Imitatione Christi, angl. The Imitation of Christ). Tai nėra sudėtingas teologijos traktatas, o praktinis vadovas, kaip pasiekti dvasinę ramybę ir susivienyti su Dievu per nuolankumą, pasaulietiškų troškimų atsisakymą ir asmeninį Kristaus pavyzdžio sekimą. Knyga, padalinta į keturias dalis, kalba tiesiai į skaitytojo širdį, siūlydama konkrečius patarimus kasdieniam dvasiniam gyvenimui. Šis veikalas tapo antrąja labiausiai verčiama ir skaitoma knyga krikščioniškame pasaulyje po Biblijos, padariusi milžinišką įtaką tiek katalikų, tiek protestantų dvasingumui.
Tomas Kempietis nugyveno ilgą ir ramų gyvenimą. Jis mirė 1471 metais, sulaukęs 91 metų, savo vienuolyne, apsuptas brolių. Jo pabaiga buvo tokia pat tyli ir nuolanki kaip ir visas jo gyvenimas. Tačiau jo palikimas yra galingas ir nemirtingas. Thomas à Kempis, arba lietuviškai Tomas Kempietis, išlieka ne kaip politinis ar bažnytinis lyderis, o kaip dvasinis vedlys, kurio paprasti, bet gilūs žodžiai apie vidinį gyvenimą ir Dievo meilę teikia paguodą ir viltį ieškantiesiems jau daugiau nei šešis šimtus metų.