Viešpatie Jėzau Kristau, aš vienijuosi su ta šlovinimo auka, kurią Tavo Švenčiausioji Širdis kadaise skyrė Dievui ir kurią ligi pasaulio pabaigos visur žemėje aukos Eucharistijos Sakramente. Visą šią dieną aš trokštu sekti Nekaltąja Švenčiausiosios Mergelės Marijos Širdimi, todėl laisva valia aukoju Tau visus savo ketinimus ir mintis, visus jausmus ir norus, visus darbus ir žodžius. Amen.
Skaitykite daugiau..
Švč Jėzaus Širdies garbinimo šaknys siekia viduramžius kai mistikai pradėjo gilintis į Kristaus žaizdas. Ši maldos praktika ypatingai išpopuliarėjo po prancūzų vienuolės Margaritos Marijos Alakok regėjimų septynioliktame amžiuje. Mažai kas žino kad pradžioje šis kultas sulaukė didelio Bažnyčios vadovų įtarumo nes dvasininkai bijojo naujų krypčių. Vėliau popiežiai suprato šios tradicijos grožį ir ją patvirtino. Paaukojimo esmė yra paprasta kasdienybė. Tai reiškia kad paprasti darbai tokie kaip indų plovimas ar darbo ruoša tampa malda jei juos darome su meile Jėzui. Teologai pabrėžia kad širdis religine prasme yra viso žmogaus gyvenimo centras o ne tik jausmų vieta. Šis rytinis pasiaukojimas veikia kaip vidinis kompasas padedantis išlaikyti ramybę kilus sunkumams. Įdomu tai kad senovėje tikintieji šiam veiksmui naudodavo specialius nedidelius medalius nešiojamus ant kaklo. Šiandien užtenka vieno ryto pokalbio su Dievu mintyse. Pradėję dieną tokiu būdu mes atiduodame jam vairą ir leidžiame vadovauti mūsų žingsniams. Tai suteikia lengvumo jausmą nes didelė našta nusirita nuo pečių. Kiekviena diena tampa proga pradėti iš naujo ir augti gerumu.