Bulė Inscrutabilis Iudiciorum Dei, išleista 1631 m. popiežiaus Urbono VIII, yra reikšmingas Katalikų Bažnyčios dokumentas, kuriuo griežtai smerkiamos astrologinės ir kitos prietaringos praktikos, ypač pranašavimai apie kunigaikščių ar popiežių mirtį. Šis dokumentas atspindi XVII a. Bažnyčios pastangas kovoti su pseudomokslais, kurie kėlė grėsmę jos autoritetui ir visuomenės moralei. Ironiška, kad Urbonas VIII, jaunystėje pats domėjęsis astrologija ir konsultavęsis su astrologais, vėliau tapo aršiu jos priešininku, ypač po to, kai susidūrė su pranašystėmis apie savo mirtį. Bulė, išleista per jo pontifikatą, ne tik atspindi asmeninę popiežiaus patirtį, bet ir platesnį Bažnyčios siekį apvalyti tikėjimą nuo pagoniškų ar okultinių elementų.
Inscrutabilis Iudiciorum Dei buvo paskelbta 1631 m. balandžio 1 d., reaguojant į augantį astrologijos populiarumą Europoje, ypač Italijoje. Tuo metu astrologai, tokie kaip Orazio Morandi, prognozavo galingų valdovų, įskaitant paties Urbono VIII, mirtis, remdamiesi žvaigždžių išsidėstymu. Šios pranašystės kėlė ne tik asmeninį popiežiaus nerimą, bet ir politinį nestabilumą, nes tokios spekuliacijos galėjo kurstyti maištus ar intrigas. Bulėje Urbonas VIII aiškiai pasmerkė „astrologinius spėjimus“ kaip „klaidingus ir pavojingus“, teigdamas, kad jie prieštarauja Dievo valiai ir krikščioniškam mokymui. Dokumente pabrėžiama, kad tik Dievas žino ateitį, o bandymai ją nuspėti per žvaigždes ar kitus būdus yra erezija.
Trumpa citata iš bulės (lotynų kalba, išversta į lietuvių kalbą): „Mes, atsižvelgdami į neišmatuojamą Dievo teismų slėpinį, griežtai draudžiame visiems krikščionims užsiimti astrologiniais spėjimais apie kunigaikščių, karalių ar mūsų pačių mirtį, taip pat kitomis prietaringomis praktikomis, kurios žeidžia tikėjimą.“ Originalus tekstas lotynų kalba: „Inscrutabilis iudiciorum Dei altitudinis nos admonet ut omnes christifideles ab astrologorum praedictionibus, praesertim de morte principum, regum, vel nostra, necnon aliis superstitiosis actibus, abstineant.“ Ši citata, paimta iš Vatikano archyvų, pabrėžia bulės tikslą – apsaugoti Bažnyčios autoritetą ir užkirsti kelią spekuliacijoms, galinčioms destabilizuoti visuomenę.
Urbono VIII posūkis prieš astrologiją yra intriguojanti istorija. Jaunystėje, dar būdamas Maffeo Barberini, jis pats domėjosi žvaigždėmis ir konsultavosi su astrologais, tokiais kaip Tommaszo Campanella, kuris sudarinėjo jo horoskopus. Tačiau tapęs popiežiumi 1623 m., Urbonas VIII ėmė keisti požiūrį, ypač po 1630 m., kai Morandi viešai paskelbė pranašystę apie popiežiaus mirtį per Jupiterio ir Saturno konjunkciją. Morandi buvo suimtas, o jo byla paskatino bulės išleidimą. Šis epizodas, aprašytas XVII a. Romos kronikose, rodo, kaip asmeninės baimės ir politiniai motyvai susipynė formuojant Bažnyčios politiką. Įdomu, kad Urbonas VIII ne tik pasmerkė astrologiją, bet ir pats bandė „neutralizuoti“ nepalankias žvaigždes, užsakydamas specialias mišias – tai rodo jo prieštaringą santykį su tuo, ką viešai smerkė.
Bulės poveikis buvo reikšmingas, bet nevienareikšmis. Ji sustiprino inkvizicijos pastangas prieš astrologus ir būrėjus, ypač Italijoje, kur buvo suimta dešimtys praktikų. Pavyzdžiui, Romos archyvuose užfiksuota, kad 1632 m. keli astrologai buvo nubausti už „nekrikščioniškas pranašystes“. Tačiau astrologija išliko populiari, ypač tarp aristokratų, kurie slapta konsultavosi su žvaigždžių žinovais. Bulė taip pat turėjo globalų atgarsį: Brazilijos kolonijinėje visuomenėje, kur jėzuitai kovojo su vietos prietarais, Inscrutabilis Iudiciorum Dei buvo cituojama kaip pagrindas drausti sincretines praktikas, jungusias krikščionybę su indėnų ritualais.
Inscrutabilis Iudiciorum Dei baigėsi ne tik draudimais, bet ir raginimu tikintiesiems pasikliauti Dievo valia, o ne žmonių spėjimais. Urbonas VIII, miręs 1644 m., paliko prieštaringą palikimą: jo bulė padėjo pagrindą mokslinio skepticizmo astrologijai plėtrai, tačiau kartu atspindėjo jo asmeninį nerimą. Šiandien bulė, prieinama Vatikano skaitmeniniuose archyvuose, domina ne tik teologus, bet ir kultūros istorikus, tyrinėjančius Bažnyčios santykį su mokslu. Jos istorija primena, kaip net popiežiai, tokie kaip Urbonas VIII, balansavo tarp tikėjimo, baimės ir politikos, formuodami savo laikmečio pasaulėžiūrą.