O Jėzau, karališka tvirtybe ir sielų džiaugsme, prisimink tą suspaudimą ir skausmą, kurį kentėjai, kai dėl merdėjimo kartumo ir žydų patyčių skardžiu balsu sušukai esąs Dievo Tėvo paliktas: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“ Dėl šio suspaudimo prašau Tave, neapleisk mūsų sunkumuose, mūsų Viešpatie Dieve. Amen.
Ši malda, kurią, pasak legendos, Šv. Brigita gavo apreiškimu, išsiskiria savo mistiniu intensyvumu. Teologai pastebi, kad Brigita čia ne tik užjaučia Kristaus žmogiškąją patirtį, bet ir kviečia tikintįjį įsijausti į tą absoliutų atsiskyrimą, kuris yra būtinas išganymo įvykiui. Tai nėra tik skausmo konstatavimas, bet kvietimas suprasti Dievo Sūnaus laisvanorišką priėmimą šio atmetimo, kad per tai būtų įveikta nuodėmės atskirtis. Ši malda tarnauja kaip tiltas tarp asmeninio išgyvenimo ir kosminio išpirkimo akto. Jos galia slypi gebėjime per asmeninę kančią pasiekti Dievo artumą.