Apaštališkąjį laišką “Rosarium Virginis Mariae” (liet. “Mergelės Marijos Rožinis”) parašė Popiežius Jonas Paulius II. Laiškas buvo paskelbtas 2002 metų spalio 16 dieną, minint jo pontifikato dvidešimt penktųjų metų pradžią. Pagrindinė priežastis parašyti šį laišką buvo siekis atgaivinti ir pagilinti Rožinio maldą krikščionių bendruomenėje, ypač naujojo tūkstantmečio pradžioje. Popiežius matė Rožinį kaip svarbią priemonę kontempliuoti Kristaus veidą, skatinti dvasingumą, melstis už taiką pasaulyje ir šeimų gerovę. Jis taip pat reagavo į tam tikrą Rožinio krizę, kai malda buvo nuvertinama ar nebemokoma jaunajai kartai, ir norėjo pabrėžti jos kristocentriškumą bei suderinamumą su liturgija. Be to, šiuo laišku Popiežius paskelbė laikotarpį nuo 2002 m. spalio iki 2003 m. spalio Rožinio metais.
Laiške išsamiai nagrinėjama Rožinio maldos prigimtis, istorija ir dvasinė reikšmė. Jonas Paulius II pabrėžia, kad Rožinis, nors ir marijinis savo pobūdžiu, iš esmės yra kristocentrinė malda, savotiškas Evangelijos santrauka. Jis primena ankstesnių popiežių mokymą apie Rožinį ir dalijasi savo asmenine gilia Rožinio patirtimi. Laiške aiškinama, kaip Rožinis padeda kontempliuoti Kristaus gyvenimo slėpinius per Marijos, kaip tobuliausios mokinės ir motinos, prizmę. Svarbiausia laiško naujovė – pasiūlymas papildyti tradicines Rožinio dalis (džiaugsmingąją, skausmingąją ir garbingąją) nauja dalimi, pavadinta “šviesos slėpiniais” (mysteria lucis), apimančiais Kristaus viešojo gyvenimo momentus nuo Krikšto Jordane iki Eucharistijos įsteigimo. Taip pat pateikiamos praktinės rekomendacijos, kaip prasmingiau melstis Rožinį: skelbti kiekvieną slėpinį, naudoti ikonas, skaityti susijusią Šventojo Rašto ištrauką, skirti laiko tylai, pabrėžti Jėzaus vardą “Sveika Marija” maldoje, ir baigti kiekvieną slėpinį malda prašant specifinių to slėpinio vaisių. Laiške kalbama apie Rožinio karoliukų simboliką, maldos pradžią ir pabaigą, bei jos savaitinį paskirstymą.
Popiežius Jonas Paulius II šiuo laišku siekė kelių pagrindinių tikslų. Visų pirma, jis norėjo atgaivinti Rožinio praktiką tarp tikinčiųjų, ypač šeimose ir bendruomenėse, pabrėždamas jo paprastumą ir gilumą. Antra, siekė pagilinti Rožinio, kaip kontempliatyvios ir kristocentrinės maldos, supratimą, padedant tikintiesiems per Mariją artėti prie Kristaus. Trečia, pasiūlydamas šviesos slėpinius, jis norėjo, kad Rožinis pilniau atspindėtų Evangelijos visumą ir taptų tikromis “durimis į Kristaus Širdies gelmes”. Ketvirta, popiežius siekė, kad Rožinis taptų veiksminga priemone melstis už taiką pasaulyje, ypač po 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykių, ir stiprinti šeimą, kaip visuomenės pagrindą, susiduriančią su įvairiais iššūkiais. Galiausiai, jis norėjo paskatinti asmeninį šventumo augimą per Kristaus slėpinių meditaciją.
Laiškas “Rosarium Virginis Mariae” turėjo reikšmingą poveikį Katalikų Bažnyčioje. Svarbiausias ir labiausiai matomas pasiekimas buvo šviesos slėpinių įvedimas ir plačiai paplitęs jų priėmimas bei integravimas į Rožinio maldą visame pasaulyje. Tai iš tiesų praturtino Rožinio maldą ir padarė ją pilnesne Evangelijos santrauka. Laiškas paskatino naują susidomėjimą Rožiniu, jo teologiniu pagrindimu ir dvasine verte. Daugelyje vyskupijų ir parapijų buvo surengtos iniciatyvos, skirtos Rožinio metams, skatinančios bendruomeninę ir asmeninę maldą. Nors sunku kiekybiškai įvertinti laiško poveikį taikai ar šeimų stiprinimui, jis neabejotinai suteikė dvasinį pagrindą ir paskatą tikintiesiems melstis šiomis intencijomis per Rožinį. Laiškas taip pat padėjo geriau suprasti Rožinio ryšį su liturgija ir Šventuoju Raštu.
Citatos iš laiško:
- “Rožinis, nors aiškiai marijiniško pobūdžio, iš esmės yra kristocentrinė malda. Savo elementų blaivume jis turi visą Evangelijos žinios gylį, apie kurį galima sakyti, jog jis yra jos santrauka.” (1 sk.)
- “Klausyti Rožinio nėra niekas kita, kaip su Marija kontempliuoti Kristaus veidą.” (3 sk.)
- “Kad Rožinis taptų pilnesne „Evangelijos santrauka“, tinka pridėti, po apmąstymo apie Įsikūnijimą ir Kristaus slėpiningą gyvenimą (džiaugsmingieji slėpiniai) ir prieš sutelkiant dėmesį į jo Kančios kančias (skausmingieji slėpiniai) bei jo Prisikėlimo triumfą (garbingieji slėpiniai), meditaciją apie tam tikrus ypač reikšmingus jo viešosios tarnystės momentus (šviesos slėpiniai).” (19 sk.)
- “Be kontempliacijos Rožinis yra kūnas be sielos, ir jo kalbėjimas rizikuoja tapti mechanišku formulių kartojimu, pažeidžiant Kristaus įspėjimą: ‘Melsdamiesi nekartokite tuščių žodžių kaip pagonys; nes jie mano, kad bus išklausyti dėl savo daugybės žodžių’ (Mt 6:7).” (12 sk., cituojant Paulių VI)
- “Paprasta Rožinio malda žymi žmogaus gyvenimo ritmą.” (2 sk. ir 25 sk.)
- “O Palaimintasis Marijos Rožini, miela grandine, jungianti mus su Dievu, meilės ryšy, jungiantis mus su angelais, išganymo bokšte nuo pragaro puolimų, saugus uoste mūsų visuotiniame sudužime, mes niekada tavęs neapleisime.” (43 sk., cituojant Pal. Bartolo Longo)