„Gaudete et Exsultate“ (lot. „Džiaukitės ir linksminkitės“) – tai apaštališkasis paraginimas, kurį 2018 m. kovo 19 d. paskelbė popiežius Pranciškus. Lietuviškas pavadinimas – „Džiaukitės ir linksminkitės“. Šis dokumentas skirtas visiems tikintiesiems, kviečiant juos siekti šventumo kasdienybėje. Tai nėra enciklika, o pastoracinis dokumentas, kuriame popiežius aptaria šventumo pašaukimą, iššūkius jam pasiekti ir praktinius būdus, kaip gyventi šventą gyvenimą šiuolaikiniame pasaulyje. Paraginimas remiasi Šventojo Rašto žodžiais: „Džiaukitės ir linksminkitės, nes jūsų atlygis didelis danguje“ (Mt 5, 12), pabrėždamas džiaugsmingą šventumo kelią.
Dokumentas susideda iš penkių skyrių, kuriuose nagrinėjamas šventumo pašaukimas, klaidingos šventumo interpretacijos, Evangelijos palaiminimų kelias, šventumo ženklai ir dvasinė kova. Popiežius Pranciškus pabrėžia, kad šventumas nėra skirtas tik išskirtiniams asmenims, o yra visų krikščionių pašaukimas: „Šventumas, į kurį Viešpats tave kviečia, augs per mažus gestus“.
Pagrindinės temos ir ištraukos
- Visuotinis pašaukimas į šventumą
Popiežius pradeda dokumentą teigdamas, kad šventumas yra skirtas visiems, o ne tik vienuoliams ar kunigams: „Visi esame pašaukti būti šventi, gyvendami meile ir liudydami savo kasdieniuose keliuose, ten, kur esame“. Jis pabrėžia, kad šventumas nėra tolimas idealas, o gyvenimo būdas: „Man patinka matyti šventumą kantraus Dievo tautos gyvenime: tėvuose, kurie su didele meile augina savo vaikus, […] tuose, kurie dirba, kad parsineštų namo duoną“. Jis kviečia tikinčiuosius atrasti šventumą kasdienybėje: „Nebijok siekti šventumo; nebijok keliauti aukštyn, leistis būti mylimam ir išlaisvintam Dievo“. Šventumas, anot popiežiaus, yra „gyvenimas pilnatve, gyvenimas pagal Dievo širdį“. - Klaidingos šventumo interpretacijos
Antrajame skyriuje popiežius įspėja apie dvi šiuolaikines erezijas, kurios iškreipia šventumo sampratą: gnosticizmą ir pelagianizmą. Jis rašo: „Gnosticizmas […] veda į narcisizmą, kuris žavisi savo tariamu tobulumu“. Apie pelagianizmą jis sako: „Tie, kurie pasiduoda šiai […] mąstysenai, […] galų gale pasitiki tik savo jėgomis ir jaučiasi pranašesni už kitus, nes laikosi tam tikrų taisyklių“. Abu šie požiūriai, anot popiežiaus, atitolina nuo tikrojo šventumo, kuris remiasi Dievo malone ir nuolankumu. - Palaiminimai kaip šventumo kelias
Trečiajame skyriuje „Evangelijos šviesoje“ popiežius remiasi Jėzaus palaiminimais (Mt 5, 3–12) kaip šventumo žemėlapiu. Jis rašo: „Palaiminimai yra tarsi krikščionio tapatybės kortelė“. Kiekvienas palaiminimas aptariamas kaip praktinis kelias į šventumą:- „Būti vargšu širdyje: tai yra šventumas“, pabrėžiant nuolankumą ir priklausomybę nuo Dievo.„Reaguoti su romia meile: tai yra šventumas“, skatinant švelnumą net priešiškumo akivaizdoje.„Išlaikyti širdį švarią nuo visko, kas teršia meilę: tai yra šventumas“, raginant vengti apkalbų ir pavydo.
- Šventumo ženklai kasdienybėje
Ketvirtajame skyriuje popiežius išvardija penkis šventumo ženklus: ištvermę, kantrybę, romumą, džiaugsmą ir drąsą. Jis rašo: „Šventumas yra drąsa, entuziazmas, impulsas, kuris neleidžia mums užsistovėti“. Jis pabrėžia, kad šventumas pasireiškia per mažus, bet reikšmingus veiksmus: „Šventumas yra nieko daugiau, kaip meilė, išgyventa iki galo“. Popiežius taip pat pabrėžia bendruomenės svarbą: „Šventumas, kurį Dievas tau dovanoja, dažnai ateina per tavo artimo rankas“. Jis skatina tikinčiuosius būti atviriems kitiems: „Užsidarymas savyje ar savo komforto zonoje niekada nėra kelias į šventumą“. - Dvasinė kova ir budrumas
Paskutiniame skyriuje „Kova, budrumas ir įžvalga“ popiežius aptaria šventumo kelią kaip dvasinę kovą prieš blogį. Jis rašo: „Krikščioniškas gyvenimas yra nuolatinė kova. Reikia jėgos ir drąsos atsispirti velnio pagundoms“. Jis pabrėžia įžvalgos svarbą: „Įžvalga nėra tik tam, kad atrastume, kaip padaryti daugiau naudos, bet kad atpažintume, kaip mūsų gyvenimas atitinka Evangeliją“. Popiežius taip pat įspėja apie velnio realumą: „Mes nesame tik žmogiškų silpnybių auka. Blogio dvasia egzistuoja ir veikia“. Tačiau jis skatina nebijoti: „Dievo galia yra stipresnė už bet kokį blogį“.
Religinis kontekstas
„Gaudete et Exsultate“ yra glaudžiai susijęs su popiežiaus Pranciškaus mokymu apie gailestingumą ir Bažnyčią kaip „lauko ligoninę“. Dokumentas atspindi jo viziją, kad šventumas yra prieinamas visiems, o ne tik dvasiniam elitui. Popiežius remiasi Šventuoju Raštu, ypač palaiminimais, ir šventųjų pavyzdžiais, tokiais kaip šv. Teresė iš Kalkutos ar šv. Pranciškus Asyžietis, kurie gyveno paprastai, bet šventai.
Dokumentas taip pat atliepia šiuolaikinius iššūkius, tokius kaip individualizmas, vartotojiškumas ir dvasinis paviršutiniškumas. Popiežius rašo: „Šiandienos pasaulyje dažnai trūksta tylos ir klausymosi, kurie leidžia mums išgirsti Dievo balsą“. Jis kviečia tikinčiuosius gyventi autentišką tikėjimą, kuris atsispindi kasdienėse meilės ir gailestingumo praktikose.
Kodėl „Gaudete et Exsultate“ svarbus?
„Gaudete et Exsultate“ yra svarbus, nes jis demistifikuoja šventumą, parodydamas, kad tai nėra nepasiekiamas tikslas, o gyvenimo kelias, prieinamas kiekvienam. Popiežius Pranciškus pabrėžia, kad šventumas yra džiaugsmingas ir pilnatviškas: „Šventieji yra ne tik tie, kurie daro didelius darbus, bet ir tie, kurie gyvena meile kasdienybėje“. Dokumentas skatina tikinčiuosius nebijoti savo ribotumo ir pasitikėti Dievo malone: „Dievas tave kviečia būti savimi, bet pilnesne savo versija“.
Dokumentas taip pat yra atsakas į šiuolaikinio pasaulio dvasinį alkį, siūlydamas praktinį vadovą, kaip gyventi Evangelijos dvasia. Popiežius rašo: „Tegul Šventoji Dvasia mus formuoja, kad būtume šventumo nešėjai pasaulyje“.
Istorijos ir citatos
- Šventumas kasdienybėje: „Kartais šventumas yra tiesiog šypsena, kurią dovanoji kitam, ar kantrybė, kurią parodai sudėtingoje situacijoje“.
- Drąsa būti šventam: „Nebijok būti šventas! Tai nėra našta, o dovana, kuri atneša tikrąjį džiaugsmą“.
- Meilė kaip šventumo pagrindas: „Meilė yra šventumo šerdis. Be jos visi darbai yra tušti“.