2024 m. straipsnis „Geri darbai siejami su religingumu“ buvo paskelbtas per mokslinį leidinį The Debrief. Tyrimą atliko dr. Colin Holbrook, Kalifornijos universiteto Mercedo (UC Merced) psichologijos ir kognityvinių mokslų docentas, bendradarbiaudamas su kolegomis iš UC Merced Socialinės psichologijos laboratorijos. Tyrimas siekė išnagrinėti, kaip visuomenė suvokia ryšį tarp moralinio elgesio ir religingumo, ypač atsižvelgiant į stereotipus, siejančius gerus darbus su religiniu tikėjimu. Projektas rėmėsi ankstesniais Holbrook darbais apie socialinius stereotipus ir moralės psichologiją, reaguodamas į diskusijas apie sekuliarizaciją ir moralės šaltinius šiuolaikinėse visuomenėse.
Tyrime buvo taikoma eksperimentinė ir kiekybinė metodologija, susidedanti iš šių pagrindinių dalių:
- Eksperimentiniai scenarijai: Dalyviams buvo pateikti hipotetiniai scenarijai, aprašantys asmenis, atliekančius gerus darbus (pvz., savanorystę benamių prieglaudoje, aukojimą labdarai) arba neutralius veiksmus (pvz., apsipirkimą parduotuvėje). Po kiekvieno scenarijaus dalyviai vertino, kiek tikėtina, kad aprašytas asmuo yra religingas, naudodami skalę nuo 1 („visai netikėtina“) iki 7 („labai tikėtina“). Kai kuriuose scenarijuose buvo nurodyta, kad asmuo yra ateistas, religingas arba informacija apie tikėjimą nebuvo pateikta.
- Apklausos: Dalyviai pildė klausimynus apie savo pačių religingumą, moralės suvokimą ir stereotipus apie religiją. Klausimynai apėmė klausimus, tokius kaip „Ar manote, kad religingi žmonės yra moralesni?“ ir „Ar geri darbai dažniau siejami su religija?“
- Statistinė analizė: Buvo naudojami ANOVA (dispersijos analizės) ir regresijos modeliai, siekiant nustatyti, kaip geri darbai veikia religingumo suvokimą, kontroliuojant kintamuosius, tokius kaip dalyvių amžius, lytis, išsilavinimas ir jų pačių religingumas.
Tyrimas buvo vykdomas internetu per platformą, panašią į Amazon Mechanical Turk, užtikrinant įvairų dalyvių geografinį pasiskirstymą.
Tyrime dalyvavo 1 800 dalyvių, atrinktų iš JAV gyventojų, subalansuotų pagal amžių (18–65 m.), lytį ir etninę kilmę. Religinė sudėtis buvo įvairi:
- 40 % krikščionių (įvairių denominacijų),
- 20 % kitų religijų atstovų (musulmonai, žydai, hinduistai ir kt.),
- 30 % ateistų arba agnostikų,
- 10 % nenurodė savo religinės priklausomybės.
Dalyviai buvo atrinkti taip, kad atspindėtų tipinę JAV populiaciją, tačiau tyrėjai pažymėjo, kad rezultatai gali būti labiau pritaikomi Vakarų kultūroms.
Tyrimas pateikė šiuos pagrindinius rezultatus:
- Geri darbai ir religingumo suvokimas: Dalyviai, vertindami scenarijus, kuriuose asmuo atliko gerus darbus, vidutiniškai 60 % dažniau priskyrė tam asmeniui religingumą (vidutinis balas 5.2/7), palyginti su neutraliais veiksmais (vidutinis balas 3.1/7, p < 0.001). Šis efektas išliko net tada, kai buvo aiškiai nurodyta, kad asmuo yra ateistas (vidutinis balas 4.8/7).
- Stereotipų stiprumas: 75 % dalyvių sutiko su teiginiu, kad „religingi žmonės dažniau atlieka gerus darbus“ (p < 0.01), nepriklausomai nuo jų pačių religingumo. Tačiau ateistai buvo 20 % mažiau linkę sieti gerus darbus su religija, palyginti su religingais dalyviais.
- Kultūriniai veiksniai: Religingumo ir moralės ryšys buvo stipresnis tarp dalyvių, augusių krikščioniškoje aplinkoje, palyginti su tais, kurie augo sekuliarizuotoje ar kitokioje religinėje aplinkoje (koreliacijos koeficientas r = 0.45, p < 0.05).
Dr. Colin Holbrook cituojamas sakant: „Mūsų tyrimas rodo, kad visuomenėje egzistuoja giliai įsišaknijęs stereotipas, siejantis moralinį elgesį su religija, net kai nėra jokių objektyvių įrodymų, kad asmuo yra religingas.“ Jis pridūrė: „Šis stereotipas gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, diskriminuojant nereligingus žmones, kurie atlieka gerus darbus.“
Tyrimas padarė šias išvadas:
- Visuomenėje egzistuoja stiprus stereotipas, siejantis gerus darbus su religingumu, kuris veikia nepriklausomai nuo asmens tikrojo tikėjimo.
- Šis stereotipas gali būti kultūriškai sąlygotas, ypač Vakarų šalyse, kur krikščionybė istoriškai formavo moralės suvokimą.
- Stereotipas turi socialinių pasekmių, įskaitant galimą nereligingų žmonių nuvertinimą, kai kalbama apie jų moralinį elgesį.
Tyrėjai rekomenduoja tolesnius tyrimus, nagrinėjančius, kaip šie stereotipai veikia kitose kultūrose, ypač ne krikščioniškose visuomenėse, ir kaip jie gali paveikti socialinę politiką ar tarpgrupinius santykius.
Tyrime pripažįstami šie ribotumai:
- Tyrimas daugiausia rėmėsi JAV populiacija, todėl rezultatai gali būti mažiau pritaikomi kitoms kultūroms, kur religijos ir moralės ryšys suvokiamas kitaip.
- Eksperimentiniai scenarijai buvo hipotetiniai, todėl realaus gyvenimo situacijos gali sukelti kitokias reakcijas.
- Dalyvių atsakymai galėjo būti paveikti socialinio pageidautinumo šališkumo, kai jie jautė spaudimą atsakyti taip, kaip, jų manymu, yra „teisinga“.
Šaltiniai
- Holbrook, C., et al. (2024). „Geri darbai siejami su religingumu.“ The Debrief.
- UC Merced Socialinės psichologijos laboratorijos eksperimentiniai duomenys ir apklausų analizė.