XIX a. viduryje Jungtinėse Valstijose susiformavo „Know-Nothing“ partija, oficialiai vadinta Amerikos partija, kuri tapo vienu ryškiausių antikatalikiškų ir antiimigrantinių judėjimų simbolių. Ši partija, klestėjusi apie 1840–1850 m., iškilo reaguodama į sparčią imigraciją, ypač iš Airijos ir Vokietijos, kur dauguma atvykėlių buvo katalikai. Partijos pavadinimas kilo iš jos pusiau slaptos struktūros – nariai, paklausti apie veiklą, turėjo atsakyti „nieko nežinau“ (angl. „I know nothing“).
„Know-Nothing“ partija rėmėsi nativizmo idėjomis, teigdama, kad tik „tikri amerikiečiai“ – protestantai, gimę JAV – turėtų valdyti šalį. Katalikai, ypač airiai, buvo laikomi grėsme dėl tariamos jų ištikimybės popiežiui, o ne JAV konstitucijai. Partija siekė riboti imigraciją, įvesti griežtus pilietybės reikalavimus (pvz., 21 metų gyvenimo JAV sąlygą) ir uždrausti katalikams užimti viešus postus. Jų propaganda rėmėsi stereotipais, vaizduojančiais katalikus kaip neišsilavinusius, girtuoklius ar pavojingus radikalus.
Partija turėjo nemažą politinę sėkmę: 1850-aisiais ji laimėjo kelias gubernatūras, kontroliavo kai kurių valstijų įstatymų leidžiamąsias valdžias ir turėjo atstovų Kongrese. Tačiau vidiniai nesutarimai, ypač dėl vergijos klausimo, ir silpnėjantis antikatalikiškumo populiarumas lėmė partijos žlugimą iki 1860 m.
Antikatalikiškumas ir „Jėzuitų priesaikos“ mitas
Antikatalikiškumas XIX a. JAV neapsiribojo „Know-Nothing“ partija – jis buvo platesnio kultūrinio ir religinio fenomeno dalis, persikėlusi iš Europos. Europoje, ypač protestantiškose šalyse kaip Anglija ar Vokietija, katalikai dažnai buvo įtariami nelojalumu valstybei, o jėzuitai laikomi paslaptinga, sąmokslus kuriančia jėga. JAV šios nuotaikos sustiprėjo dėl imigracijos bangos ir ekonominės konkurencijos tarp protestantų ir katalikų darbininkų.
Ypatingą vaidmenį atliko mitas apie „Jėzuitų priesaiką“ – tariamą slaptą jėzuitų ordino narių įžadą, kuriame jie esą pasižadėjo naikinti protestantus, destabilizuoti valstybes ir paklusti popiežiui bet kokia kaina. Šis mitas, kilęs Europoje XVII–XVIII a., XIX a. JAV buvo plačiai tiražuojamas antikatalikiškoje spaudoje ir pamoksluose. „Know-Nothing“ partijos šalininkai naudojo šį mitą, vaizduodami katalikus kaip nelojalius piliečius, valdomus jėzuitų, kurie tariamai kėsinosi į Amerikos laisves. Nors „Jėzuitų priesaika“ buvo akivaizdus prasimanymas, neturintis istorinių įrodymų, ji stiprino baimę ir nepasitikėjimą katalikais.
Europoje antikatalikiškumas XIX a. taip pat buvo ryškus, ypač protestantiškose šalyse. Pavyzdžiui, Anglijoje katalikų emancipacijos aktas (1829 m.) sukėlė protestantų pasipiktinimą, o Vokietijoje Bismarko „Kulturkampf“ politika siekė apriboti Katalikų Bažnyčios įtaką. Jėzuitai, kaip intelektualus ir aktyvus ordinas, buvo dažnai demonizuojami kaip popiežiaus „kariauna“, kelianti grėsmę nacionaliniam suverenitetui. Šios idėjos keliavo į JAV, kur rado derlingą dirvą dėl religinių ir socialinių įtampų.
„Know-Nothing“ partija, nors ir trumpalaikė, paliko pėdsaką JAV politinėje kultūroje, sustiprindama nativizmo ir antikatalikiškumo idėjas, kurios kartais atsinaujindavo vėlesniais dešimtmečiais. Antikatalikiškos nuotaikos silpnėjo po pilietinio karo, kai katalikai, ypač airiai, vis labiau integravosi į visuomenę. „Jėzuitų priesaikos“ mitas pamažu prarado įtaką, bet išliko kaip pavyzdys, kaip sąmokslo teorijos gali kurstyti religinę ir socialinę nesantaiką.