Dieve, Tu įsteigei santuoką žmonių giminės išlaikymui ir mane pašaukei į santuokinį luomą. Dėl Dievo Motinos Mergelės Marijos bei jos motinos šventosios Onos nuopelnų ir užtarimo leisk man susilaukti vaikų! Atsižvelk, gailestingasis Tėve, į mano karštą troškimą ir išpildyk mano prašymą. Aš būsiu Tau dėkinga ir matysiu vaikuose Tavo neapsakomo gerumo dovaną ir auklėsiu juos Tavo tarnybai, kad aš ir mano palikuonys per visas kartas šlovintų ir garbintų Tavo šventąjį Vardą. To prašau Tave per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Teologinė įžvalga atskleidžia, kad šis prašymas yra ir eschatologinis – tai lūkestis, kad per palikuonis bus įgyvendinti Dievo pažadai Abraomui, kad jo sėkla bus gausi kaip dangaus žvaigždės. Šventojo Rašto kontekste, nevaisingumas buvo laikomas dideliu išbandymu, o vaikai – Dievo palaimos ženklu, ne vien asmenine sėkme. Pavyzdžiui, Rūtos istorijoje, Jokūbo ir Rachelės kančia, ar Saros laukimas, rodo, kad moters malda už vaisingumą yra giliai įsišaknijusi Izraelio teologijoje kaip pasitikėjimo Dievo suverenumu virš gamtos dėsnių išraiška. Ši malda tampa tyliu liudijimu apie tikėjimą, kad Dievas gali pakeisti net ir pačias sunkiausias aplinkybes.