Žodis slėpinys (lot. mysterium, gr. mystērion) krikščioniškoje tradicijoje reiškia dieviškosios tikrovės aspektą, kuris pranoksta žmogaus protą, bet yra apreikštas tikėjimui. Tai nėra mįslė, kurią reikia išspręsti, o tiesa, kurią galima priimti ir apmąstyti, nors ji lieka iki galo nesuvokiama žmogišku protu.
Apaštalas Paulius rašė: „Dievo išmintis slaptinga, paslėpta iš anksto, Dievo numatyta mūsų šlovei.“ (1 Kor 2,7)
Bažnyčios mokyme slėpiniai – tai ne paslaptys, o Dievo planai ir veiksmai, kurie peržengia gamtinį supratimą, pvz.:
Švenčiausiosios Trejybės slėpinys
Tai pagrindinis krikščioniškojo tikėjimo slėpinys, kuris teigia, kad yra vienas Dievas trijuose Asmenyse: Tėvas, Sūnus (Jėzus Kristus) ir Šventoji Dvasia. Šios trys Asmenybės yra skirtingos, bet dalijasi viena esme – jos yra ne trys dievai, o vienas Dievas. Šis slėpinys parodo, kad Dievas yra meilės bendrystė, o žmogus – sukurtas pagal šį meilės modelį. Nors protui sunkiai suvokiamas, tai yra tikėjimo šerdis.
Įsikūnijimo slėpinys (Dievo tapimas žmogumi)
Šis slėpinys skelbia, kad Dievo Sūnus – amžinasis Žodis – tapdamas žmogumi Jėzuje Kristuje, priėmė tikrą žmogišką prigimtį, neprarasdamas dieviškosios. Tai reiškia, kad Dievas atėjo į pasaulį ne kaip idėja ar dvasia, bet konkrečiu istoriniu būdu, gimdamas iš Mergelės Marijos. Įsikūnijimas rodo Dievo artumą žmogui ir Jo troškimą būti tarp mūsų, kad išganytų pasaulį.
Išganymo slėpinys
Tai Dievo plano įgyvendinimas per Jėzaus Kristaus kančią, mirtį ir prisikėlimą, kuriuo žmogus buvo atpirktas iš nuodėmės ir mirties vergijos. Šis slėpinys reiškia, kad Kristus savo auka ant kryžiaus atvėrė žmonėms kelią į amžinąjį gyvenimą ir sutaikė žmogų su Dievu. Tikėjimas į šį slėpinį yra esminė krikščionybės dalis – žmogus kviečiamas priimti šią dovaną per atsivertimą ir tikėjimą.
Bažnyčios slėpinys
Bažnyčia yra ne tik institucija, bet ir dvasinis Kristaus Kūnas, kurio galva – pats Kristus, o nariai – visi tikintieji. Tai slėpinys, nes Bažnyčia žemiškai matoma (žmonės, struktūra, apeigos), bet tuo pačiu – dvasinė bendrystė su Kristumi ir Šventąja Dvasia. Bažnyčia yra išganymo priemonė, per ją žmogus gauna sakramentus ir tikėjimo mokymą. Šis slėpinys parodo, kad Dievas veikia per žmones ir bendruomenę.
Sakramentų slėpiniai
Sakramentai yra regimos malonės ženklai, kuriuos Kristus įsteigė, kad per juos suteiktų tikintiesiems dvasinę malonę. Kiekvienas sakramentas (pvz., Krikštas, Eucharistija, Sutaikinimas) yra šventumo priemonė ir Dievo malonės kanalas. Slėpinys čia glūdi tame, kad per paprastus ženklus – vandenį, duoną, žodžius – Dievas tikrai ir veiksmingai prisiliečia prie žmogaus sielos.
Marijos slėpiniai – jos Nekaltasis Prasidėjimas, Dievo Motinos titulas, Mergelystė ir Ėmimas į dangų – nėra atskiri faktai, bet Kristaus ir Bažnyčios slėpinio dalys. Donalas Flanaganas tai gerai paaiškina: šios tiesos yra Dievo išganančio buvimo žmoguje ir su žmogumi ženklai.
Slėpiniai Bažnyčios kalboje reiškia apreikštą, bet pilnai neišsemiamą Dievo tikrovę, susijusią su mūsų išganymu.