„Arda Virafo kelionė“ (pahlavių kalba Ardā Wīrāz Nāmag) – tai senovinis zoroastrizmo tekstas, parašytas viduriniosios persų (pahlavių) kalba, datuojamas maždaug III–VII a. po Kr. Šis kūrinys priskiriamas viduramžių persų literatūrai ir yra vienas svarbiausių zoroastrizmo religinių tekstų, atspindinčių to meto tikėjimą, moralę ir kosmologiją. Tai nėra šiuolaikinio romano ar grožinės literatūros knyga, o veikiau religinis-didaktinis pasakojimas, skirtas mokyti tikinčiuosius apie pomirtinį gyvenimą, teisingumą ir dorybingą gyvenimą.
Tekstas pasakoja apie dvasinę kelionę, kurią atliko teisusis zoroastristas Arda Virafas, aplankęs dangų, pragarą ir tarpinę erdvę (panašią į krikščioniškąją skaistyklą). Ši kelionė primena kitus antikos ir viduramžių literatūros kūrinius, tokius kaip Dantės „Dieviškoji komedija“ ar graikų mitologijoje aprašytos kelionės į Hadą, tačiau yra giliai įsišaknijusi zoroastrizmo teologijoje.
„Arda Virafo kelionė“ buvo parašyta Sasanidų imperijos laikais (224–651 m.), kai zoroastrizmas buvo dominuojanti Persijos religija. Pasakojimas atspindi to meto visuomenės rūpesčius, ypač susijusius su religinio grynumo išlaikymu ir moralinio gyvenimo svarba. Tekstas taip pat turi poleminį atspalvį, nes zoroastrizmas tuo metu konkuravo su kitomis religijomis, tokiomis kaip krikščionybė, manicheizmas ir budizmas.
Pasakojimo struktūra yra tokia:
- Įvadas: Tekste aprašoma, kaip Persijos visuomenė susiduria su religiniu netikrumu ir moraliniu nuosmukiu. Zoroastrų dvasininkai nusprendžia išrinkti dorybingą žmogų, kuris atliktų dvasinę kelionę, kad patvirtintų tikėjimo tiesas. Arda Virafas, žinomas dėl savo teisumo, pasirenkamas šiai misijai.
- Kelionės pradžia: Arda Virafas geria narkotinę medžiagą (manoma, haomą – šventą zoroastrų gėrimą), kuri sukelia transo būseną. Jo siela palieka kūną, o jis, lydimas dieviškų vadovų (pvz., Sraošos ir Ataro), leidžiasi į pomirtinį pasaulį.
- Pomirtinio pasaulio vizija:
- Dangus (Garothman): Arda Virafas mato rojaus grožį, kur gyvena teisūs žmonės, apdovanoti už savo dorybes. Čia jis sutinka Ahura Mazdą, zoroastrizmo aukščiausiąjį dievą, ir kitus dieviškus veikėjus.
- Tarpinė erdvė (Hamistagan): Tai vieta, skirta tiems, kurių geri ir blogi darbai yra subalansuoti. Jie laukia Paskutiniojo teismo.
- Pragaras (Duzakh): Arda Virafas stebi siaubingas bausmes, skirtas nusidėjėliams. Tekste išsamiai aprašomos įvairios kančios, atitinkančios padarytus nusikaltimus, pavyzdžiui, melagiai kankinami liežuviais, o gobšūs žmonės priversti ryti karštą metalą.
- Sugrįžimas ir pamokymai: Po septynių dienų kelionės Arda Virafas grįžta į savo kūną ir pasakoja dvasininkams bei žmonėms, ką matė. Jo vizija patvirtina zoroastrizmo mokymus apie atpildą po mirties ir ragina žmones gyventi pagal Ahura Mazdos principus: geras mintis, gerus žodžius ir gerus darbus.
„Arda Virafo kelionė“ yra ne tik religinis tekstas, bet ir moralinis vadovas. Pasakojime pabrėžiama asmeninės atsakomybės svarba, nes kiekvieno žmogaus darbai lemia jo likimą po mirties. Tekste gausu detalių apie zoroastrizmo ritualus, tokius kaip šventos ugnies garbinimas, maldos ir aukos, kurie laikomi būtini sielos išganymui.
Pasakojimas taip pat atspindi zoroastrizmo dualistinę pasaulėžiūrą, kur gėris (Ahura Mazda) kovoja su blogiu (Angra Mainyu). Pomirtinio pasaulio vaizdavimas sustiprina šią dichotomiją, rodydamas, kaip teisumas atneša amžiną palaimą, o nuodėmės – kančias.
Palyginimai su kitais kūriniais
„Arda Virafo kelionė“ turi panašumų su kitais religiniais ir literatūriniais kūriniais, kuriuose aprašomos kelionės į anapusinį pasaulį:
- Dantės „Dieviškoji komedija“ (XIV a.): Abiejuose kūriniuose pagrindinis veikėjas keliauja per dangų, pragarą ir tarpinę erdvę, lydimas dvasinių vadovų, o kelionės tikslas – atskleisti moralines ir religines tiesas.
- Egipto „Mirusiųjų knyga“: Senovės egiptiečių tekstuose taip pat aprašomas sielos kelias po mirties, susiduriant su teismu ir įvairiomis kliūtimis.
- Graikų mitologija: Orfėjo ar Odisėjo kelionės į Hadą turi panašų motyvą – gyvo žmogaus apsilankymą mirusiųjų karalystėje.
Tačiau „Arda Virafo kelionė“ išsiskiria savo zoroastrizmo kontekstu, pabrėždama unikalią šios religijos etiką ir kosmologiją.
Knygos forma ir prieiga
„Arda Virafo kelionė“ išliko kaip rankraštinis tekstas, perduodamas per amžius zoroastrų bendruomenėse. Šiandien jis prieinamas įvairiomis formomis:
- Originalus tekstas: Pahlavių kalba, skirtas mokslininkams ir zoroastrizmo tyrinėtojams.
- Vertimai: Tekstas išverstas į šiuolaikines kalbas, įskaitant anglų, prancūzų ir kt. Pavyzdžiui, yra akademiniai vertimai su komentarais, padedančiais suprasti kontekstą.
- Skaitmeninės versijos: Kai kurios bibliotekos ir zoroastrizmo tyrimų svetainės siūlo skaitmeninius teksto variantus.
Lietuvių kalba pilnas „Arda Virafo kelionės“ vertimas nėra plačiai prieinamas, tačiau fragmentai ar apžvalgos gali būti aptinkamos religijos istorijos ar orientalistikos studijose.
„Arda Virafo kelionė“ yra ne tik religinis tekstas, bet ir langas į senovės Persijos kultūrą, tikėjimą ir mąstyseną. Šis kūrinys leidžia:
- Suprasti zoroastrizmo įtaką vėlesnėms religijoms, įskaitant krikščionybę ir islamą.
- Susipažinti su vienu pirmųjų literatūrinių kūrinių, tyrinėjančių pomirtinio gyvenimo temą.
- Įvertinti moralines ir filosofines idėjas, kurios актуальны ir šiuolaikiniame pasaulyje.
Tai pasakojimas, kuris kviečia susimąstyti apie gyvenimo prasmę, atsakomybę už savo veiksmus ir amžinybės perspektyvą.