Apokrifinės evangelijos yra ankstyvieji krikščioniški raštai, kurie nebuvo įtraukti į Naujojo Testamento kanoną, sudarytą IV a. krikščionių Bažnyčios. Žodis „apokrifinis“ kilęs iš graikų kalbos (apokryphos, „paslėptas“ arba „slaptas“) ir iš pradžių reiškė tekstus, skirtus ribotai grupei ar laikomus ezoteriniais. Vėliau terminas pradėtas vartoti nekanoniniams raštams, kurie, Bažnyčios nuomone, neatitiko ortodoksinio tikėjimo ar autentiškumo kriterijų.
Apokrifinės evangelijos yra įvairūs tekstai, dažnai priskiriami Jėzaus gyvenimui, mokymams, mokiniams ar kitiems krikščioniškos tradicijos veikėjams. Jos parašytos II–IV a., dažniausiai graikų, koptų ar lotynų kalbomis, ir atspindi įvairias to meto krikščionių bendruomenes, įskaitant gnostikus, ebionitus ir kitas grupes. Nors šios evangelijos neįtrauktos į kanoną, jos yra vertingas istorinis šaltinis, atskleidžiantis ankstyvosios krikščionybės įvairovę, teologinius ginčus ir alternatyvius Jėzaus gyvenimo bei mokymo aiškinimus.
Apokrifinės evangelijos skirstomos pagal turinį ir pobūdį:
- Kūdikystės evangelijos: Pasakoja apie Jėzaus vaikystę, kurios detaliai neaprašo kanoninės evangelijos (Mateuso, Morkaus, Luko, Jono). Pavyzdžiai:
- Protoevangelija pagal Jokūbą: Aprašo Marijos gimimą, vaikystę ir Jėzaus gimimą.
- Tomos kūdikystės evangelija: Pasakoja apie stebuklus, kuriuos Jėzus atliko vaikystėje, pvz., molinių paukščių atgaivinimą.
- Gnostinės evangelijos: Susijusios su gnostikų mokymais, pabrėžiančiais slaptą žinojimą (gnosis) ir dualistinę kosmologiją. Pavyzdžiai:
- Tomos evangelija: Jėzaus posakių rinkinys, atrastas Nag Hamadyje.
- Filipo evangelija: Filosofiniai ir mistiniai Jėzaus mokymai.
- Marijos evangelija: Dialogai tarp Jėzaus ir Marijos Magdalietės, pabrėžiantys jos dvasinį vaidmenį.
- Aistros ir prisikėlimo evangelijos: Pasakoja apie Jėzaus kančią, mirtį ir prisikėlimą. Pavyzdys:
- Petro evangelija: Detaliai aprašo Jėzaus teismą ir nukryžiavimą, pabrėždama jo dieviškumą.
- Mokinių evangelijos: Priskiriamos apaštalams ar jų sekėjams, dažnai atspindi specifinių bendruomenių tikėjimą. Pavyzdys:
- Barnabo evangelija: Alternatyvus Jėzaus gyvenimo aprašymas, populiarus tarp kai kurių musulmonų, nes neigia Jėzaus nukryžiavimą.
Kodėl apokrifinės evangelijos neįtrauktos į kanoną?
IV a. Bažnyčia, formuodama Naujojo Testamento kanoną, atrinko tekstus pagal kelis kriterijus: apaštališką kilmę, ortodoksinį turinį, plačią naudojimą liturgijoje ir teologinį nuoseklumą. Apokrifinės evangelijos buvo atmestos dėl:
- Klausimų dėl autorystės: Dauguma apokrifų parašyti ne apaštalų, o vėlesnių autorių, dažnai pseudepigrafiniai (priskiriami žinomiems veikėjams, pvz., Tomui ar Marijai).
- Teologinių skirtumų: Gnostinės evangelijos, pvz., pabrėždavo dualizmą ar slaptą žinojimą, kuris nesuderinamas su ortodoksine krikščionybe.
- Vėlyvos datos: Dauguma apokrifų parašyti II–IV a., vėliau nei kanoninės evangelijos (I a.).
- Neplačiai naudojamos: Kanoninės evangelijos buvo pripažintos daugumos krikščionių bendruomenių, o apokrifai dažnai buvo riboti specifinėms grupėms.
Nepaisant to, kai kurie apokrifiniai tekstai buvo gerbiami ankstyvojoje Bažnyčioje, pvz., Protoevangelija pagal Jokūbą paveikė Marijos kultą ir Kalėdų tradicijas.
Svarbios apokrifinės evangelijos ir citatos
Žemiau pateikiama keletą žymiausių apokrifinių evangelijų su trumpais aprašymais ir citatomis (išverstomis iš standartinių vertimų, pvz., Nag Hamadžio bibliotekos ar koptų tekstų vertimų). Kadangi apokrifai dažnai fragmentiški, citatos parinktos, kad atspindėtų jų turinį.
- Tomos evangelija (II a., gnostinė, Nag Hamadžio radinys):
- Aprašymas: 114 Jėzaus posakių rinkinys, daugiausia mįslingų ir mistinių, be naratyvo. Kai kurie posakiai panašūs į kanonines evangelijas, kiti atspindi gnostikų idėjas.
- Citata: „Jėzus tarė: ‘Tas, kuris suras šių žodžių prasmę, neragaus mirties.’“ (Posakis 1)
- Citata: „Jėzus tarė: ‘Dievo karalystė yra jumyse ir aplink jus. Ji nėra pastatuose iš medžio ar akmens. Perskelsk malką, ir aš ten būsiu; pakelk akmenį, ir mane rasi.’“ (Posakis 77)
- Reikšmė: Pabrėžiama vidinė dvasinė paieška ir Dievo karalystės kaip imanentinės būsenos idėja.
- Protoevangelija pagal Jokūbą (II a., kūdikystės evangelija):
- Aprašymas: Pasakoja apie Marijos gimimą, vaikystę ir Jėzaus gimimą. Svarbus Marijos kaip „nekaltosios“ įvaizdžio šaltinis.
- Citata: „Ir štai angelas Viešpats stovėjo prieš ją, sakydamas: ‘Nebijok, Marija, nes radai malonę Dievo akyse. Tu pagimdysi sūnų, ir jis bus vadinamas Aukščiausiojo Sūnumi.’“ (11:2)
- Reikšmė: Ši evangelija paveikė krikščionių liturgiją, ypač Marijos šventes, pvz., Nekaltojo Prasidėjimo šventę.
- Filipo evangelija (II–III a., gnostinė, Nag Hamadžio radinys):
- Aprašymas: Filosofinis tekstas, pabrėžiantis sakramentus, mistinį Jėzaus mokymą ir Marijos Magdalietės vaidmenį.
- Citata: „Tie, kurie sako, kad Viešpats mirė pirmiau ir po to prisikėlė, klysta, nes jis prisikėlė pirmiau ir po to mirė. Jei kas nepasiekia prisikėlimo, tas nežinos tiesos.“ (Posakis 21)
- Reikšmė: Atspindi gnostikų idėją apie dvasinį prisikėlimą kaip vidinį nušvitimą, o ne fizinį įvykį.
- Marijos evangelija (II a., gnostinė):
- Aprašymas: Dialogas tarp Jėzaus ir mokinių, ypač Marijos Magdalietės, kuri pristatoma kaip svarbi mokinė. Tekstas fragmentiškas, bet pabrėžia vidinį dvasinį kelią.
- Citata: „Marija tarė: ‘Ką matau vizijoje?’ Viešpats atsakė: ‘Tu matai ne akimis, bet protu, nes siela gyvena tarp jų.’“ (7:5–7)
- Reikšmė: Pabrėžiamas moterų dvasinis vaidmuo ir gnostikų idėja apie proto bei sielos svarbą.
- Petro evangelija (II a., aistros evangelija):
- Aprašymas: Detaliai aprašo Jėzaus teismą, nukryžiavimą ir prisikėlimą, pabrėždama jo dieviškumą ir fizinio skausmo nepatyrimą.
- Citata: „Aš, Petras, mačiau jį nukryžiuojamą, bet jis juokėsi, nes jo kūnas nebuvo jis pats, o tik regimybė.“ (10:1)
- Reikšmė: Atspindi doketizmo idėją, kad Jėzus buvo tik dieviška esybė, o jo kančia – iliuzija.
Apokrifinių evangelijų reikšmė
- Istorinė vertė: Apokrifai atskleidžia ankstyvosios krikščionybės įvairovę, įskaitant gnostikų, ebionitų ir kitų grupių tikėjimus. Jie padeda suprasti, kaip formavosi ortodoksinė krikščionybė.
- Teologinė įvairovė: Apokrifai siūlo alternatyvius Jėzaus ir jo mokymo aiškinimus, pvz., gnostikų pabrėžiamą vidinį nušvitimą ar Marijos Magdalietės kaip lyderės vaidmenį.
- Kultūrinis poveikis: Kai kurie apokrifiniai tekstai, pvz., Protoevangelija pagal Jokūbą, paveikė krikščionių meną, liturgiją ir liaudies tradicijas.
- Šiuolaikinis susidomėjimas: Po Nag Hamadžio bibliotekos atradimo 1945 m., apokrifinės evangelijos tapo populiarios tarp mokslininkų ir visuomenės, įkvėpdamos knygas (pvz., Dan Brown Da Vinčio kodas) ir diskusijas apie „paslėptus“ krikščionybės aspektus.
Skirtumai nuo kanoninių evangelijų
- Turinys: Kanoninės evangelijos (Mateuso, Morkaus, Luko, Jono) yra naratyvinės, aprašo Jėzaus gyvenimą ir mokymus; apokrifai dažnai fragmentiški, mistiniai ar orientuoti į specifines temas (pvz., vaikystę ar gnostinį žinojimą).
- Teologija: Kanoninės evangelijos pabrėžia Jėzaus dieviškumą ir žmogiškumą, apokrifai kartais linksta į doketizmą (Jėzus kaip vien dieviška esybė) ar gnostines idėjas.
- Autorystė: Kanoninės evangelijos priskiriamos apaštalams ar jų artimiesiems, apokrifai dažnai pseudepigrafiniai.
- Pripažinimas: Kanoninės evangelijos buvo plačiai naudojamos liturgijoje, apokrifai – ribotose bendruomenėse.